Jeigu sumetam septynis taškus iš eilės, reiškia paskui dar iš eilės 33 įmesim, todėl galim nebežaist. Bet pala - varžovai tai žaidžia. O mama, pailsėt net per rungtynes normaliai negalima!

"Atstovėsim", nusprendė Lietuvos rinktinė ir nuėjo stovėt, kol makedonai puola savo puolimą.

Rungtynių spektaklis prasidėjo nuo to, kad NBA čempionas sėdėjo ant suolo ir autistiškai lingavo į priekį ir atgal. Lietuviai pradėjo lyg atidarydami čempionatą ir staiga netikėtai centravo Kaukėnas, o Jasikevičius alley-oopsus pasavo Pociui. O teisėjai nusprendė, kad per krepšinio žaidimą liestis negalima.

Kad tik Kalniečiui būtų daugiau gimtadienių per savaitę, jeigu jis sugeba ne tik prišaudyt tritaškių, bet ir iškišt sau nebūdingą pasą po pikenrolo atsidengusiam centrui, kai Kaukėnas ir Pocius bijo tai padaryt. Valančiūnas, tas centras, kuris visus metus Ryte praleido panašioj atostogų pozicijoj ir pažaisdavo tik su Jasikevičium, ir šiandien kelis kartus buvo išėjęs pasui priimti į viršų pakeltom rankų.

Lietuva prieš Turkiją buvo žiaurios rungtynės. Ypač rinktinės kapitonui Robertui Javtokui, kuris pašokęs į orą tokiu naiviu ir mielu veidu lipa į medį gauti stogo, kad negali jo nelaikyti rinktinės dvasia ir epochos krepšininkas. Kamuolį meta tiesiog į to raudono žiedo pusę. Pasuodamas tiek išsigąsta, kad bijo sustoti vidury baudos aikštelės ir šveičia jį į kampą, kur nieko nėra.

Bent du kartus Lietuvos rinktinė atrodė tvirtai - kai Jasikevičius atliko pseudo no luk pasą Jankūnui po krepšiu ir kai užspaudęs rusą kitą pats pelnė 5 taškus iš eilės ir pradėjo spurtą. Visą kitą laiką atrodė, kad rinktinė nori kuo greičiau eiti namo ir įsijungti Playstation.

Mantas Kalnietis įmeta taškus ir džiaugdamasis bėga į vieną pusę, kol po 10 metrų suvokia, kad treneris paprašęs minutės pertraukėlės. Šis vaizdas geriausiai iliustruoja šių metų Lietuvos rinktinę – pakeliui į sėkmę, bet dar šiek tiek ne čia ir ne dabar.