Vakar man pagaliau pavyko pamatyti prievartautojo Romano Polanskio filmą „Skerdynės“. „Kino pavasaris“, turbūt iš siekio pavadinimą padaryti kuo mažiau susietą su veiksmo filmais, išvertė kivirču. Dar arbatėliškiau ir miesčioniškiau būtų jį verst „Nesutarimu“, o intelektualines aukštumas būtų galima pasiekt su „Diskusija“.

Ką kritikai rado Jonathano Levino „50/50“?

Netikiu, kad Rašičius žaidžia 100 procentų susikaupęs. Nebent tas jos 100 procentų iš tikrųjų yra 60 ir jis nežino apie kitus procentus. Šiandien BBL ketvirtfinalio pirmose rungtynėse jis pradėjo lėtai ir vėl iš metro nuotolio pasus nezgrabnai atidavinėjo. Pradžioje nesiorientavo ir iš metro atidavinėjo pasus niekam, pražiūrinėjo progas mest. Ir nors pataikė tritaškį, kai Valančiūnas mojavo po krepšiu, niekaip neįrodys, kad mesdamas iš tritaškio esi taiklesnis negu dėdamas.

Vakar „Kino pavasaryje“ įvyko ir lietuviško filmo premjera. Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Specialistė“ dalyvauja „Trumpame konkurse“.

Vakar vos keliolika žmonių susirinko į po pietų rodytą bežodžių trumpametražių „Kino pavasario“ filmų seansą. Neatėjusieji kai ką prarado, kai ko ne.

Vakar „Kino pavasaryje“ buvo parodyta pirma dalis trumpametražių konkurso filmų, tarp jų ir du lietuviški, kurių vienas beprasmis, o kitas chaotiškas.

[Recenzijose vis dar pilna spoilerių, buvo ir bus].

Vakar „Kino pavasaris“ šastelėjo trumpametražių Lietuvos filmų premjerų. Beveik visi su lietuvių kinui tipiška prasta artikuliacija, ką kalbėt apie akcentus akcentėlius. Perspėju, šioje recenzijoje daug kur atpasakoju siužetus, nes vien iš pasakymo „Valdžia/režisierius padarė blogai“ niekas neaišku.

Šeštadienį pradėjau „Kino pavasario“ sėdėjimo maratoną. Turiu iškart perspėti, kad visuose atsiliepimuose bus spoilerių, kadangi man rūpi ne patraukti pažiūrėti kažkokį filmą ar padėti atsirinkti puošmenas jūsų tapatybei, o pasiekti, kad Lietuvoje būtų pastatytas pasaulinio gerumo filmas.

Nuo šio savaitgalio Lietuvoje rodo debiutinį Davido ir Stephane'o Foenkinosų filmą „La Delicatesse“ („Subtilumas“) su Audrey Tautou pagrindiniame vaidmenyje ir jis yra toks, kokio galite tikėtis iš Audrey Tautou.

„The Descendants“ šiaip tai yra ne paveldėtojai, o palikuonys. Arba atžalos. Medžio šakos būna descendant, tai struktūrinis, abstraktesnis nei teisinis terminas. Taip išvertė Alexanderio Payne'o filmo su George'u Clooney pavadinimą.