Diablo II portalas ir jų asociacija.

Aštuoni Lietuvos interneto naujienų portalai paskelbė susibūrę į asociaciją, kuri "sieks užtikrinti etišką ir profesionalią interneto žiniasklaidos priemonių veiklą, garantuoti skaitytojams etišką nuomonių raišką naujienų portaluose".

Dabar juokinsiu, nes mane irgi juokina šitas haipas.

Asociacija sieks bendromis jėgomis užtikrinti etišką vienas kito veiklą, nes nepajėgia patys susitvarkyti? Ateina Valentinavičius pas Brazauską ir sako, kad Delfi neskiria nuomonės nuo fakto. Taip, tiesa, jie bandys rašyti savo etikos kodeksą, nes interneto žurnalistai ypatingesni. Ar jie nusistatys sau mažesnes normytes nei reglamentuota Visuomenės informavimo įstatyme?

Dar labai juokingas žodis yra profesionalią, nes, mano žiniomis, iš visos kompanijos, Žurnalisto diplomą turi Monika Garbačiauskaitė. Rimvydas Valatka - istorikas, Virgis Valentinavičius - filosofas, Virginijus Savukynas - istorikas, Žilvinas Pekarskas - abejoju, Arūnas Brazauskas - ar tik ne istorikas, ir visi kiti. Taisykit mane, jeigu klystu. Aišku, kam tas žurnalisto diplomas, principai, metodų išmanymas, žiniasklaidos lygio kėlimas, atsakomybės ugdymas etc., jeigu mano kartos žurnalistai pakeičia 5 darbus per 5 metus ir jų niekur nepaklausia apie diplomą.

Kitas sakys - tokia yra situacija, karo metu ir moterys ima plytą ir daužo priešui per galvą. Tačiau ar dabar tokia situacija? Mes dabar valstybės makiažui metam milijonus, gerai gyvenam. Dar kitas sakys - čia daug mokslo nereikia, kad suprast, čia viskas aišku, o paskui nesugebės apibrėžti žodžio "naujiena", neskirs reportažo nuo straipsnio, ir apskritai visus žanrus vadins "tekstais"; kopipeistins pranešimus spaudai, elgsis su politiku kaip su artimu draugu (nes jam reikia kažką parašyt) etc. Ar toks žmogus gali ką nors kalbėti apie tęstinumą ir tradicija, jeigu vėliavą tęsk, himną tęsk, konstitucijos principus įtvirtink ir tęsk, o ant žurnalistikos tradicijų nusispjaut?

Grįžkime prie pajuokinimų. "Artimiausiu metu asociacijos nariai ketina pasitvirtinti Interneto žiniasklaidos etikos kodeksą, skatinti savo skaitytojus etiškai, kultūringai komentuoti aprašomus įvykius naujienų portaluose, komentarų tekstuose puoselėti taisyklingą lietuvių kalbą."

Gražūs tikslai, tačiau sarkastiškos analogijos pačios limpa: "Mes sieksime, kad autobuso keleiviai kalbėtų taisyklinga kalba ir neturėtų išankstinių nusistatymų, ksenofobijos, etc." Etikos kodeksas jokio teisinio statuso neturės, jeigu tarkuos, tai tarkuos Gudaitis, tai visas jungimosi reikalas yra rodyti seimūnams dantis, kad mes baram savo nekultūringuosius skaitytojus ir mokome juos spausti nosinė "a"? Gal geriau pajungt kokį Seimūną prie mirco, parašyt dar vieną pašiepiamą interviu "Ką jūs žinote apie internetą?" (reikia draugiškai sufleruoti, kad tai tokie vamzdžiai) arba tiesiog parašyti kelias rišlias ir rafinuotas pastraipas išplėčiant žodį "durnius" ir parodyti jiems, kad tai iš esmės tas pats.

Tačiau nepaisant šios smaginančio galimybių karuselės, aš manau, kad Lietuvos interneto žurnalistai ir jų pagalbininkai jau priaugo iki situacijos, kai nori didžiuotis savo profesija, laiko ją svarbia, tačiau dar nedrįsta įstoti į Žurnalistų sąjungą, todėl stovi per du žingsnius nuo mikrofono ir džiugiai mykia per nosį.