Šiandien Vilniuje, prekybos centre "Panorama", per knygyno "Pegasas" suorganizuotą mini knygų mugę, buvo pristatyta rašytojos Zitos Čepaitės apybraiža apie jos ir kitų lietuvių gyvenimą Londone ir Anglijoje.

Klausiau, ar ji yra skaičiusi Andriaus Užkalnio knygas apie Angliją, ji sakė, kad jai nepatinka jo tonas. Tų knygų buvo parduota dešimtim tūkstančių. Zita pasakojo, kad išleisti knygą jai pasiūlė leidykla, savo pastebėjimus iš Anglijos ji pradėjo publikuoti prieš penkerius metus. "Alma littera" atstovas spaudai Andrius Petraitis nežinojo, ar leidyklos motyvacija buvo didelė Užkalnio sėkmė.

Per konferenciją ji sakė, kad emigruoti nusprendė, nes dirbo su programa, kaip parvilkti išvykusius lietuvius į Lietuvą, ir sugalvojo, kad reikia įsijausti į jų kailį. Knygoje ji aprašo, kaip jai sunku buvo pirmus mėnesius rasti darbą, kaip pirko pigiausius rūbus vietiniuose jyskuose. Viskas dėl eksperimento.

Čepaitė taip pat džiaugėsi, kad kartais Lietuvoje sutinka žmonių, kurie įsimūriję į tave atsiprašo, pasakojo, kad į Angliją važiuojančius studentus aprašė tik keliomis eilutėmis.

Tarp Zitos kalbos klausytojų sėdėjo ir jos draugė, "Lietuvos ryto" žurnalistė, nuskriaustųjų gynėja Dalia Gudavičiūtė.

O knyga... Nerado ji dar kelio iš varškės liūno. Atsiverčiau dabar atsitiktinį puslapį, nemirksėdama indus ir pakistaniečius vadina "babajais". Pasakoja, kaip perka kontrabandines cigaretes, ir kaip būtų gerai, jeigu Lietuvoj kontrabandą pavyktų išnaikint. Tokių pavyzdžių labai daug galima pririnkt.

Iškalbingiausias man pasirodė esantis 57 puslapyje:

"Visame šitame stebuklinių pasakų reikale ir aš nesu šventa - prisipažinsiu, irgi esu prisidėjusi prie mitų kūrimo. Nesgi žmonėms reikia gražių istorijų, o tie laikai, kai mano kelrodė žvaigždė buvo tik tiesa ir teisybė, ir išdidžiai tariausi, kad galiu sau leisti prabangą negalvoti apie pinigus, praėjo".

Tai aš jos paklausiau: ar rašydama laikraščiams meluojate ir išsigalvojate? Sakė, kad kartais dėl mažo tiesos lašo reikia labai daug knistis, supratau, kad kartais tiesa neapsimoka. Perklausiau, ar nevisada sako tiesą, sakė "Aš visada sakau tiesą". Štai, galima ją Vatikanui į šventąsias siūlyt.