Šįkart Valatka savo savaitiniam komentare problemą iškėlė aktualią - ar galima turėti interesų? Juk dažnai verslą tūlas, net tas pats "Lietuvos rytas", apkaltina siekiu pasipelnyti, o politiką - politikavimu. Iškelia ir išeina grybauti šėko. Ne visai apie tai jis šneka, bet į tą pusę - ar galiu aš būti pilietis demokratinėje respublikoje, kaip padaryt, kad šioje valstybėje man būtų patogiau gyventi?

Sako jis:

Net kvailiui aišku, kad visos partijos visiems teisingai atstovauti negali. Tai kodėl dabar visos partijos įkyriai zvimbia, kad jos gali atstovauti ir „Achemos“ savininkui, ir amoniako cecho darbininkui, ir dainininkei Mia, ir kukliai „Caritas“ slaugytojai?

 

Net kvailiui aišku, kad prieš blogį šiame pasaulyje nelaimėsim. Kad nusikaltimų buvo ir bus, bet kovot prieš juos reikia. O jeigu jis matė partiją, kuri neturėtų idealaus pasaulio vaizdo, kur visi turi savo vaidmenis - ir stambus verslininkas, ir darbininkas, ir dainininkė (smulkesnė turbūt verslininkė už Lubį), ir "Caritas" slaugytoja. Na, dešiniosios partijos vaizdo iš esmės neturi, nes joms rytojus nėra duotybė, gali ir neišaušt, dešiniosios partijos kalba apie sąlygas ir galimybes. Kad visi ratelyje būtų laisvi, kad visi būtų lygūs prieš įstatymą. Dešiniosios partijos dažniausiai turi ideologiją, kuria gali vadovautis kiekvienas žmogus. Tiek "Caritas" slaugytoja, tiek Gedvydas Vainauskas.