Kad laimėtų, Vyriausybė turi atsisakyti savimeilės.

Sekmokas, Kubilius ir visa Vyriausybė elgiasi bailiai ir todėl nukenčia. Šiandien Sekmokas sako matąs „Gazprom“ rankas interpeliacijoje. Tačiau daugiau sakyti jis negali, kadangi pats kai ką nutyli – jeigu yra interpeliacijoje „Gazpromo“ rankų („Gazpromui“, aišku, būtų naudinga bet kokia ministro kaita, ką jau kalbėt apie visą Vyriausybę), tai dėl to, kad „Gazpromas“ nori išlaikyti savo įtaką Lietuvos energetikos sektoriuje.

Kaip jis ją gali prarasti? Po 2009 metų sausio, kai Rusija užsuko Europai per Ukrainą ėjusias dujas, ES sutarė leisti pageidaujančioms šalims nacionalizuoti kai kuriuos objektus. Lietuvoje tai dujų vamzdynai. Vyriausybė žaidžia žodžiais – nacionalizaciją vadina nuosavybės atskyrimu.

Ir kadangi nenori sakyti, kad tai nacionalizacija, nepasako, ir kam to reikia – kad Rusija negalėtų terorizuoti Lietuvos kada panorėjus. Tiesa išlaisvina. Šią citatą mėgsta ir Landsbergis. Aš irgi. Ar kas labai pasikeitė, kai buvo nulykinti dokumentai, kad ruošiamas gynybos planas nuo Rusijos? Rusija puolė plėštis marškinius „Ar mes priešai?!“, NATO atsakė „Bet kas priešai“. Viskas tuo baigėsi.

Kas būtų tokiu atveju, jeigu Lietuva atvirai įvardytų, kodėl vykdoma nacionalizacija? Turbūt Rusija rėktų „Ar mes ką padarėm?“, tačiau taip, jie tai padarė.

Tas pats ir su 12 VSD pažymų, kurias taip norima paviešinti, o labiausiai dėl pažymos apie verslo grupuočių įtaką žiniasklaidai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas jau sakė – atsiverskit laikraščius ir įtaka akivaizdi. Bet koks daugiau politika besidomintis arba žiniasklaidoje dirbantis žmogus gali sudaryti panašų sąrašą kaip Pipedija. Jeigu kas nors iš konservatorių prakalbtų apie Lietuvos ryto ir Dujotekanos ryšius (ar ne?), kas ir kiek ten bei Respublikoj perka straipsnius, padarytų didelę paslaugą ne tik sau, bet ir visai Lietuvai. O auka būtų tik kai kurių kitų žiniasklaidos priemonių, kad ir „Alfos“, simpatijos. Bet galbūt Lietuva dar nėra pasiruošusi suvokti save kaip pasaulio dalį ir pradėti žaisti pasaulinį žaidimą.

Žurnalistika – taip pat politika, dalyvavimas valstybės gyvenime. Kodėl žurnalistų korupcija turi būti slepiama? Kalbėkite, ministrai.