Pastaruoju metu nuraibuliavo laikraščių puslapiai po istoriko Bernardo Gailiaus kalbų, kurios kupinos keistų įsivaizdavimų ir ketvirtojo dviračio atėjimo.

Pvz.:

Uf, kadangi savaitės komentarą rašau po ilgos pertraukos, tai šiek tiek ne į ritmą – praeitą savaitę šeštadienį, šią – pirmadienį. Atsiprašau galvojusių kitaip.

Artūras Zuokas šiandien savo feisbuko puslapy publikavo Afrikos ir Pietų Amerikos vėliavų rinkinį, kurios panašios į Lietuvos. „Mūsų vis daugiau“, prirašė. Panašios vėliavos, ir ką? Jo fanai greitai pasigavo mintį: „Būtent todėl Lietuvos vėliava turi būti Vytis“. Nes skurdas jiems sukelia gėdą. Nes Afrikos valstybės nevertos pagarbos.

Margarita Jankauskaitė šneka džerkizmus.

"Nevairuokite neblaivūs", ragina lietuvius ženklas Anglijoje.  

Į savo feisbuką įdėjo Marius Kneipferavičius.

Bet komunistas Andrius Bielskis nusiteikęs rasti kažkokį kitą kelią. Turbūt Babelį pastatyti taip pat žinomą kaip internacionalas. Prikalbėjo Bielskis apie nacionalizmą, Eglė Samoškaitė aprašė.

Vaikų darbas yra didelis amoralumas. Tačiau į visokių kino režisierių rankas vaikai atiduodami su trijų pusių šypsena. Tačiau vaidinimas yra darbas! Kai kurie net socialines garantijas turi. Dabar mums visiems reikia apsispręst, kaip darysim.

Šįkart Valatka savo savaitiniam komentare problemą iškėlė aktualią - ar galima turėti interesų? Juk dažnai verslą tūlas, net tas pats "Lietuvos rytas", apkaltina siekiu pasipelnyti, o politiką - politikavimu. Iškelia ir išeina grybauti šėko. Ne visai apie tai jis šneka, bet į tą pusę - ar galiu aš būti pilietis demokratinėje respublikoje, kaip padaryt, kad šioje valstybėje man būtų patogiau gyventi?

Kartais priklausyti TS-LKD yra tiesiog gėda.

Jei Adamkus jaučias išdalinęs per mažai autografų, tegu pasiima lapukų ir užpildo savo nostalgiją visuotiniam dėmesiui dėliodamas ant jų parašus. Paskui galės įteikti kokiam fanui, nes dabar, prabuvęs dvi kadencijas prezidentu, vadina šantažu tai, ką kiti vadina derybomis. "Duokit mums šitą, gaukit šitą" - viskas labai paprasta ir matoma per kiekvienos naujos galvos į kurią nors kėdę atėjimą.