Bikinis, nes karšta. 

„The Descendants“ šiaip tai yra ne paveldėtojai, o palikuonys. Arba atžalos. Medžio šakos būna descendant, tai struktūrinis, abstraktesnis nei teisinis terminas. Taip išvertė Alexanderio Payne'o filmo su George'u Clooney pavadinimą.

Clooney ir Bradas Pittas yra Holivudo gražuoliai, kaip Madonna turi vidutinišką balsą, taip jie dažniausiai turi vidutinišką kūno raišką ir labai nori būti gražūs. Įsiminė man atvejis, kai Pittas buvo išrinktas kažkokiu seksualiausiu planetos vyru, o Clooney's jam naktį skambino ir bandė ironiškai juokaut, o ta ironija jį ir išdavė.

Bet kaip Pittas „Moneyball“, taip Clooney „Palikuonyse“ ir žengia naujų žingsnių, ir atsiskleidžia visiškai naujais kampais. Už tai gavo nominaciją Oskarui, tačiau manau, kad jis gali ir dar geriau.

„Palikuonys“ pasakoja apie teisininką Mattą Kingą, kurio atitolusi žmona Elizabeth patenka į komą, ir jis taiso su ja santykius, kol ji guli patale, ir tuo pat metu bando būti geresniu tėvu savo dviems dukroms. Veiksmas vyksta Havajuose ir prasideda nuo monologo, kad Havajuose irgi būna bėdų. Europos kino žiūrėtojai tai seniai žino – kad ir egzotiškose vietose, kad ir Slovakijoj ar Slovėnijoj būna dramų. Nebūna žmogaus gyvenimo be dramos.

Pasirodo, nors Mattas ir Elizabeth nebuvo išsiskyrę, ji jau turėjo meilužį. Mattas, net ir suprasdamas, kad pasiduoda pavydui, pradeda tą meilužį vaikytis. Pasirodo, jis tvarko žemės, kurią Mattas parduoda, reikalus. Jeigu Mattas jos neparduotų pirkėjams, su kuriais jau beveik susitarta, atkeršytų tam žmonos meilužiui. Mattas motyvuoja paveldu ir atsisako parduoti tą žemę, taip rizikuodamas sudaryti įvaizdį, kad yra kerštingas niekšas, tačiau ir atleidžia tam žmonos meilužiui. Todėl tai yra geras filmas.

Matto dukros ryškios. Mažesnioji atsiveda draugę į mamos palatą, kuri konstatuoja „Oh, that's cool, tavo mama tikrai komoj, tu nemelavai“, o vyresnioji (pagrįstai nominacijomis apiberta Shailene Woodley) prisijungia prie mamos buvusio meilužio medžioklės. Ji taip pat dažnai dėvi bikinį ir vaikšto trumpais šortais. Payne'as tai bandė parodyti kaip neišvengiamą Havajų kasdienybę, tačiau tos mažos sekundės dalys, skirtos jos nuogoms kojoms ir visa kadro kompozicija vis tiek gaunas erotizuota. Aš nežiūriu, nes nekreipiu dėmesio, bet jeigu keliu klausimą, ar kreipiu dėmesį, vis tiek gaunasi jį atkreipti. Nuoširdumo nesufeikinsi.

Stengiasi Payne'as pabrėžti nepabrėžiąs merginos kojų ir sudaryti buitiškumo Havajuose įspūdį. Iki pat pabaigos, kai šeima jūroje krato motinos pelenus. Nieko pompastiško, dar vienas dalykas, kurį reikia padaryti. Atsisveikinę su mama, šeima sėda valgyti ledų ir žiūrėti televizoriaus, šiek tiek juokauja. Nes mirusieji mirusiems, amžinąjį atilsį duok jiems Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia, o mes turim gyventi ir šlovinti gyvenimą. Bet kad tai supranti, nereiškia, kad taip ir jausies. Tai įsijausk į dvasininkų ir kitų motyvatorių kailį, kaip reikia netikintiems įrodyti, kad džiaugsmas priklauso nuo jų pačių, jeigu tai suvokti gali tik pradėjęs nuo savęs. O dieviškoji kibirkštie, suvirink šį sutrupėjusį pasaulį.

Šis labai geras filmas - nuo šiandienos, vasario 24-os Lietuvos kino ekranuose.