Tai buvo labai draugiškos rungtynės. Massey trečiam kėliny uždėjo bloką Valančiūnui ir kai šis nunarino galvą, kepštelėjo jam per užpakalį. Kaip ir Ali Traore, išėjęs po keliolikos minučių pertraukos dėl savo ekstravagancų, techninių už naglą snukį, tapšnojo Jonui per šoną – dabar tai pažaisim.

Buvo likę apie 5 minutes, keli taškai buvo „Lokomotyvo“, kai Valančiūnas pagaliau nusprendė dengti jau 16 taškų turintį Traore iš arčiau. Iki tol prancūzas labai lengvai gaudavo kamuolį ir būtent, kai Jonas peržengė barjerą, prametė. Tačiau maždaug tuo pat metu Babrauskas pradėjo skųstis puolime ir komanda išsivaikščiojo nuo tikslo. Pagalvojau, kad viskas. Iki tol naujai atrodžiusiam „Rytui“ neužteko jėgų.

Kiekvienas žaidęs krepšinį ir pasižiūrėjęs į save iš šono žino tą jausmą.

„Sėkmė yra negalutinė, nesėkmė nėra mirtina, svarbu yra tik drąsa tęsti“, kažkada sakė Winstonas Churchillis (Success is not final, failure is not fatal: it is the courage to continue that counts). Ryžtas padaryti geriau net jeigu padarei geriau. Riba yra ten, kur kritai negyvas. Tiek tu gali padaryt, daugiau, atleiskite, ne.

Vos prasidėjęs „Jenisiej“ ir „Ryto“ žaidimas iškart pavirto į rusišką susišaudymą kalašais su „Ryto“ paliktomis skylėmis gynyboje. Lawrence'as Robertsas iš pradžių ėmėsi iniciatyvos ir po krepšiais išliejęs daug gražios energijos kartą idėjo ir uždirbęs dvi pražangas įmetė vieną baudą iš keturių.

Laisvas mesk. Tai pagrindinė krepšio taisyklė. Jeigu pataikai iš tos pozicijos. Jeigu yra žmonių, kurie gali pakovot dėl kamuolio. Jeigu nėra žmogaus dar patogesnėj pozicijoj. Šiandien prieš „Albą“ „Rytas“ dažniausiai tai padarydavo. Sužaidė šiandien nelabai kūrybingai, bet protingai.

Valančiūnas pamėtė per apšilimą gynėjiškai kaip Seibutis (jei tikrai pagal jį, tai labai gerai, mėgdžiodami mokomės), Rice'as padėliojo some wickedness, publika pašvilpė Djordjevičiui, aš paplojau ir rungtynės prieš Benetton prasidėjo.

Viena yra pralaimėti, kai kovoji iš visų jėgų ir paširdžių, kita, kai puse rungtynių stebi paukščius ir galvoji norus pagal skraidančias žvaigždes. Šiandien toks atrodė „Rytas“ - nepakankamai susikaupęs, kad galėtų žaisti visomis jėgomis. Kažkoks deziorientuotas ir be energijos, lyg būtų neprivalgęs.

Visos „Ryto“ problemos išlindo vienu metu, prieš esminį, principinį ir gyvenimo varžovą. Atrodė, „Rytas“ išsigraužė opą ir ėjo visiems parodyti, kad galėtų gauti centų į krepšiuką ir taip pasiekti pergalę.

Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo sporto direktorius Vitoldas Masalskis atsisako komentuoti, kodėl jam odos spalva yra svarbi renkantis žaidėją.

"Nieko nekomentuosiu. Yra klubo atstovas spaudai. Kodėl aš turiu vykdyti jo pareigas?", "Uroborui" šiandien sakė Masalskis.