Čia aš, Karolis Jachimavičius. 

Artūras Zuokas šiandien savo feisbuko puslapy publikavo Afrikos ir Pietų Amerikos vėliavų rinkinį, kurios panašios į Lietuvos. „Mūsų vis daugiau“, prirašė. Panašios vėliavos, ir ką? Jo fanai greitai pasigavo mintį: „Būtent todėl Lietuvos vėliava turi būti Vytis“. Nes skurdas jiems sukelia gėdą. Nes Afrikos valstybės nevertos pagarbos. Ir Lietuva neverta pagarbos – tokia maža, ką tu čia viena, kam tau ta laisvė.

Šią savaitę Mantas Adomėnas pakeliui į darbą susinervino pamatęs Nacionalinio dramos teatro plakatus su Ibseno citatomis, kur buvo parašyta „Mūsų krašto žmonės yra partijų vergai“. Įžvelgė tame pavojų Lietuvos valstybingumui. Nors pagal dabartinį partijų finansavimą mes būtent esame partijų vergai. Partijos pačios priėmė įstatymą, kad save finansuotų pinigais iš biudžeto.

Aišku, Ibsenas neturėjo minty Lietuvos. Galbūt XIX a. situacija Norvegijoje buvo tokia, kad žmonės pataikavo partijoms. Kiek skaitau, šūdas ta pjesė, ten Ibsenas bando sakyt, kad tiesos ir moralės, t.y., gėrio nėra, tai jis pats sugedęs buvo. Bet nuodėmių neatleidimas yra autoritarinės, o ne demokratiškos valstybės požymis. Lietuvoje todėl ir gera gyventi, kad gali nusišnekėti, o paskui, atsitiesęs, suprasti, kaip klydai. AMP durna, bet dar gali pasitaisyti. Tuo ir paremta mūsų valstybė.

Reportažą iš nacių – Songailos, Uokos, Čekučio ir eilinių skustagalvių, su įvairiais kryžiais ir svastikų variacijom ant rankovių - susirinkimo parėkt ant lenkų „Lietuvos rytas“ pavadino „Tautinio jaunimo dainos – ir apie nušautą lenkų vadą“. Turiu suprasti, kad aš nesu tautinis, nesu lietuvis, kadangi nesu nacis.

Naciai rėkė juokingas nesąmones. „Vilnius mūsų – buvo ir bus“. Reiškia, jiems atrodo, kad Vilnius nėra mūsų. Ir tikrai – dažnai koks nors buitinis debilas iš Kauno, Ramygalos ar Alytaus suvemia, kad Vilnius yra lenkų ir rusų miestas. Ne mūsų, ne lietuvių. Todėl ir rėkia, nes neįsisamonina, kad Vilnius yra Lietuvos dalis.

Šnekėjo vienas nacis:

„Mes šiandien minime 72-ąsias metines, kai Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilniaus kraštą ir džiaugiamės, kad Vilnius vis dar mūsų“, – aiškino susirinkimo tikslą Mindaugas Grigaliūnas.

Prieini prie mašinos, uždedi ranką ant kapoto, atsidūsti ir džiaugies: "Vis dar mano". Suprask, kažkada pavogs. Kažkada pavogs, reiškia, jeigu kažkas puls, naciai pirmi išsilakstys.

Laučius šią savaitę toliau dalyvavo žutbūtinėje kovoje įrodyti, kad jis yra vyras, prabilo apie iš prigimties besiformuojančius vaidmenis. Taip, vyrai dažniausiai yra stipresni, todėl karo metu eina kaulų laužyt, o moterys gimdo ir maitina vaikus, todėl dažniausiai yra prie vaikų ir namų ruošybos, tačiau ar dabar yra nuolatinių karų metas, kad reikia eiti barbarus visokius atmušinėt? Visa diskusija prasidėjo Laučiaus klausimu, ar gali būti vyriška kūdikių priežiūra, aistra papuošalams, pomėgis „Bailey's“ likeriui? Aišku, kad ne, tikras vyras nekalba su savo vaikais, nekolekcionuoja marškinių segių ir nevalgo braškių. Tikras vyras ieško, kam duoti į snukį, kad taip išreikštų savo švelnius jausmus moteriai. Kitaip reikšti jausmus yra ne pagal tikrų vyrų paniatkes. Kadangi tikras vyras yra protingas, elgiasi paprastai – tiesiog trenkia savo bobai į veidą, ji apsiverkia, tada legalu yra ją apkabinti ir guosti. Bros before hoes! Snačiala bratva, tol'ka patom pyzda!

Šią savaitę mirė Lubys. Staiga žiniasklaidai sutriko gebėjimas blaiviai mąstyti ir pradėjo eiti neargumentuotos panegirikos apie jo didybę.

Šią savaitę Andrius Kupčinskas tapo Kauno meru, sudaręs koaliciją su nacių „Jaunąja Lietuva“. Į savivaldos rinkimus šių metų žiemą jie ėjo su šūkiu prieš juodus, žydrus ir čigonus, o jų sąraše buvo Čekutis ir ko. Aš nežinau, kaip mes galime reikalauti pripažinti prieš Lietuvą įvykdytas skriaudas, jeigu patys niekinam žmogaus teises ir per tokias koalicijas pripažįstam rasizmą normaliu dalyku. Komunizmas – nusikaltimas, rasizmas – ne? Toli eisim.

Šią savaitę Lietuvos žiniasklaidoj bent tris kartus sutapimas radau pavadintą užkeikimu. Taip, tokie prietaringi horoskopininkai, neigiantys laisvą žmogaus pasirinkimą mums rašo, kad rasti „Lietuvos ryto“ antraštę „Likimo spjūvis ir pažeminimas“ būtų visai nekeista.