Rolandas Maskoliūnas. 

Iš pradžių vaikystėje skaitydavau pasakas, vėliau, kai pradėjau senti ir sulaukiau kokių 10 metų, pradėjau skaityti fantastiką ir siaubo pasakas, ketvirtoj klasėj net bandžiau rašyti romaną, kur veikėjo tetą jau pirmame puslapyje pražudo dirbtinę Mėnulio atmosferą pramušęs meteoras... Pusantro sąsiuvinio puslapio parašiau. Mano vakarus tada savo selekcija praturtindavo VJ Rolandas Maskoliūnas, kuris leisdavo geriausius fantastikos filmus per savo laidą „Videokaukas“. Dabar man fantastika atrodo nyki, tik kada ne kada išlenda koks nors Minority report, todėl nusprendžiau jo paklaust, ar fantastika visiškai užsilenkė.

-Kada bus pasaulio pabaiga?

-Kaip aš ir sakiau – kiekvienam iš mūsų ateis atskiru laiku, savo laiku. Tiksliau pasakyt negalima. Bet yra tokių, kurie žino, tai reikia į juos kreiptis. Aš iš tų, kurie nežino. Išskyrus tas bendras tendencijas – už kelių milijardų metų, kai saulė išsiplės ir Žemė bus sudeginta.

-Ar jūs kada nors tikėjot tom spėlionėm, kad pasaulio pabaiga bus, pavyzdžiui, kitais metais, gegužės 9 dieną?

-Ne, netikėjau.

-Kokį paskutinį gerą fantastinį filmą matėt?

-Ko gero „Inception“, tik iškart noriu pasakyt, kad jį labai blogai išvertė. „Pradžia“ - nieko nesakantis pavadinimas. Aš vadinčiau įskiepiu, nes tai yra minties įskiepiai, kurie ten buvo naudojami, kad pakeist žmonių elgesį.

-Jūs manot, tokie įskiepiai gali būti realu?

-Minčių valdymas per sapnus... Iš dalies manau, kad taip. Ir dabar yra hipnozė, kuri padeda šiek tiek, kiek žinau, gydo žmones, padeda sužinot, ką jie darė, kaip viskas vyko. Kažkokias pasąmonės dureles atidaro.

-Hipnozė priklauso ir nuo žmogaus hipnotizuojamojo, ar ne? Kažkokių pastangų ar atvirumo, noro bendraut, ne?

-Taip, turbūt, kad taip. Bet yra taip pat žmonės šiaip pasiduodantys įvairiems dalykams. Taip pat kaip ir tikėjimui pasaulio pabaiga arba šiaip tikėjimui, kurių vienokia ar kitokia sąmonės struktūra. Tai galbūt ne visus veiktų tokie metodai, bet manau, kad tikrai veiktų.

-Ar jūs vis dar domitės fantastika?

-Be abejo. Skaitau knygas, tik atsirenku, be abejo, šiek tiek susiaurinu ratą savo filmų ir knygų. Tas temas renkuosi, kurios mane domina.

-Ar mano įspūdis, kad fantastika prieš 20 metų kur kas labiau klestėjo, yra teisingas?

-Kur: Lietuvoje ar pasaulyje?

-Ir ten, ir ten.

-Nežinau... Pažiūrėjus į kiną, atrodo, kad fantastika dominuoja. Kartais, aišku, būna kabutėse ta fantastika. Ir netgi tokie meistrai kaip Almodovaras naudoja fantastinius metodus. Ne visada pasiteisina, bet naudoja. Taip pat kaip Woody's Allenas. Kitaip sakant, fantastika yra visur ir įvairios jos formos. Dabar. Daugiau negu bet kada.

-Man atrodo, kad yra mažai mokslinės fantastikos, kuri bandytų pagrįstai spėti mokslo tendencijas ir tuo pačiu modeliuot, kaip visuomenė gali vystytis dėl tų pokyčių.

-Šiuo atveju turbūt reikėtų išskirti kiną ir literatūrą. Kine, be abejo, tokios pilnavertės mokslinės fantastikos yra labai nedaug, dėl komercinių sumetimų, filmai labai brangiai kainuoja. Dėl to visi naudojasi jau išbandytais metodais arba formulėmis. Dėl to mes vis dar matome betmenų, spaidermenų, supermenų ir kitokių personažų, vis labiau idiotiškesnių, su tuo aš sutinku. Taip kad mokslinė fantastika kine yra gana retas paukštis. Bet literatūroje situacija yra labai gera, kadangi yra daug naujos kartos rašytojų – Gregas Eganas, Paolo Bacigalupi, Ted Kosmatka. Rašytojai, kurie labai nuosekliai ir visapusiškai analizuoja ir prognozuoja ateities pasaulį, remdamiesi šiuolaikinėmis mokslo tendencijomis. Taip kad situacija yra gera, mano manymu.

-Koks, jums atrodo, pasaulis bus po 50 metų?

-Cha cha! Čia galima pasirinkti kokią nors knygą, pasižiūrėti. Iš neseniai perskaitytų man visai patiko Paolo Bacigalupi knyga „The Windup girl“, kur yra gana aiškiai parodytos kelios tendencijos: nebėra iškastinių energijos - naftos, anglies - dėl klimato pokyčių jūros lygis pakilęs... Tai yra tos tendencijos, kurios visai įmanomos: gal po penkiasdešimties metų, gal po šimto metų. Ir tai labai paveikia pasaulio politiką, ekonomiką ir žmonių santykius.

Aš manau, kad iš tikrųjų klimato pokyčiai daug ką pakeis. Padidės konfliktų, nes mažėja ir geriamo vandens kiekis, per daug jo yra naudojama, kai kuriose šalyse daugėja dykumų. Žodžiu, tai yra vis klimato pokyčiai. Ir tai labai veikia mūsų civilizaciją. Klimatas ir jo fliuktuacijos visada veikė civilizaciją. Dėl to mes ko gero ir žmonėmis tapome. Nes beždžionėms reikėjo išlipti iš medžių, kai Afrikoje prasidėjo sausra ir medžių sumažėjo. Mes pradėjom vaikščioti dviem kojomis, nuo to viskas prasidėjo. Taip kad klimatas ir toliau mus veiks ir teks prie to prisitaikyti. Žmonių kiekkis sumažės, man atrodo. Dėl įvairių kataklizmų, dėl karų, dėl konfliktų. Konfliktai bus dėl resursų. Teks iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą. Va, tokia trumpa prognozė.

-Galbūt tiesiog kai baigsis nafta, žmonės greitai persiorientuos į vandenilinius variklius...

-Galbūt. Reikia tiesiog daugiau dėmesio skirti saulės energetikai, kitiems atsinaujinantiems šaltiniams, nes bet kokiu atveju tai perspektyviausia. Gal ne po 50 metų, bet vis tiek baigsis tie ištekliai. Galbūt naudodami kitas technologijas mes dar turėsim smėlynų naftą. Yra dar tų variantų, bet iš principo reikėtų galvoti apie nemokamą energiją ir jos panaudojimą. Tokią kaip saulės energiją. Bet kadangi kol kas žymiai pigiau ir naudingiau yra naudoti naftą, tai niekas nesistengia. Žmonės juk yra tingūs iš prigimties.

-Kaip jūs manot, ar mes sulauksim kyborgų?

-Taip sulauksim, bet negalėčiau pasakyt kada ir kaip jie atrodys.

-Ar jūs bandėt kažkada spėliot ir įsivaizduot, kaip žmogus su mašina pirmiausiai susilies?

-Gal ir nelabai bandžiau, bet galiu parekomenduot vieną knygą, kur labai išsamiai yra aprašomos tokios galimybės. Yra toks Raymondas Kurzweilas, kuris parašė storą knygą „Singularity is near“, „Artėja singuliarumas“. Jis labai plačiai mąstantis ir turintis gerą fantaziją inovatorius, racionalizatorius ir vizionierius. Jis prognozuoja ateitį ir technologijų vystymąsi. Kas daroma ta kryptimi, tai kuriami implantai, elektrodai, kurie leistų gauti stabilų kontaktą elektrodų su neuronais. Žmogus turintis tokius elektrodus galvoje... Taip pat yra ir nekontaktinių elektrodų, elektrodinių matricų, tam, kad, pavyzdžiui, paralyžuotas žmogus galėtų mintimis valdyti daiktus, kompiuterį, vėžimėlį invalido. Pirmi žingsniai yra padėti žmonėms su negalia, kitas žingsnis yra savo smegenų sustiprinimas, naudojant elektrodus. Tiesioginis ryšys, ką ąš žinau, su internetu, elektroniniu paštu. Kad nereikėtų kompiuterio, viskas bus, galbūt, akiniuose arba akies tinklainėje kažkaip vaizdas formuosis ir informacija bus pateikiama.

-Internetas galvoj – manot, tai realu?

-Jau dabar... Yra toks škotų mokslininkas Kenas Warwickas, kuris eksperimentuoja su savimi. Elektrodą, elektroninį lustą implantuoja į ranką ir įeina į savo laboratoriją, kompiuteris jį atpažįsta. Jam nieko nereikia liesti, lustas, į kurį kompiuteris reaguoja, jį įleidžia. Žmonės norėdami geriau konkuruoti, vienas kitą įveikti, būt gudresni, norėdami turėti geresnę reakciją, tai jie, be abejo, naudosis tais implantais.

-Rolandai, jūs turbūt domėjotės mokslu būdamas vaikas ir paauglys. Ar yra kažkokių prognozių, kurios išsipildė? Kurias jūs skaitydavot, kaip atrodys pasaulis už 20-30 metų? Kad skraidys mašinos...

-Yra išgarsėjusi viena prognozė. Vienas filmas, kuris buvo sukurtas 1968-ais metais - „2001. Kosminė odisėja“. Kur viename epizode matyti, kaip astronautai, skrendantys į Jupiterį, ant stalų turi pasidėję tokius aipadus. Būtent tuo pagrindu kompanija „Samsung“ pateikė ieškinį, berods, „Apple'ui“, kad ne jų idėja tie aipadai, o Kubricko.

-O iš savo jaunystės atsimenat, kaip mokslo žurnalai ir knygos rašydavo, koks bus pasaulis?

-Yra kitas geras pavyzdys – tai Jules Verne'as. Savo laiku, kai jis gyveno ir rašė tas knygas nuotykių ir fantastines, jis labai domėjosi to meto mokslu, sekė tas naujienas ir jas panaudodavo. Jis puikiai tiesiog idealiai atspėjo, kaip bus skrendama į mėnulį ir kaip bus grįžtama. Jis netgi pažymėjo ir aprašė nusileidimo vietą vandenyne, kuri buvo vos už 10 kilometrų nuo tos vietos, kur nusileido Apolono kapsulė. Tai yra graviūra, kur vandenyje ta kapsulė plūduriuoja, ir prie jos priplaukusi valtis su žmonėmis, pažiūrėt, ar sėkmingai tie astronautai nusileido. Visa tai buvo XIX a.

-O jūsų metu? Kai jūs buvot jaunas? Prognozės irgi turbūt buvo, kad skraidys mašinos. Ar pamenat?

-Taip, buvo prognozių. Galima sakyti, kad fantastai buvo per daug optimistiški. Mes visi labai daug galvojome, kad kosmoso tyrimai bus labai spartūs ir mes labai toli išskrisime. Kadangi jau prieš 40 metų žmonės nusileido Mėnulyje. Bet pasirodė, kad tai yra per daug brangu ir neverta. Dėl politinių ir ekonominių sumetimų ta programa buvo sustabdyta. O vystėsi visai kitos sritys – būtent kompiuterija, informacinės technologijos. Netgi ne automobiliai, kurie, galima sakyti, visai nesivysto. Turint omeny, kiek jie benzino vartoja.

-Kaip tik vakar radau, per feisbuką vaikšto 1968-ų, iš „Tiesos“, mokslininko spėjimai apie informatorių, kažkas tokio kaip dabar yra smartfounas, su kuriuo bus galima gauti informaciją.

-Berods, profesoriaus Laimučio Telksnio buvo irgi 1968-69-ų metų interviu, kur jis kalbėjo apie tokį informatorių, kuris bus komunikatorius, kažkas tokio. Taip, ir mes turim vizionierių.

-Kaip jūs manot, etiška ar neetiška eksperimentuoti su žmogaus DNR ir bandyti pakeisti DNR taip, kad žmogus galėtų laisvai kvėpuoti išmetamosiom automobilio dujom?

-Gali būti, kad mes būsim priversti taip elgtis. Jeigu nebebus vandens, reikės kažkaip be jo gyventi. Čia aš turbūt juokauju, bet kaip ir kelionės į kitas planetas. Yra fantastiniai apsakymai, kai žmonės buvo pakeisti, jų genetika buvo pakeista, kad jie galėtų prisitaikyti prie aplinkos. Kartais žymiai lengviau yra žmones pritaikyti negu aplinką pakeisti.

-Jūs pritariat šitam draudimui? Kuris yra visam pasauly, ar ne? Kuris draudžia eksperimentus su žmogaus embrionais, DNR manipuliacijas kažkokias...

-Draudžiama klonuoti žmogų. Manau, kad tikrai beprasmiškas tas procesas. O naudoti embrionines kamienines ląsteles, manau, yra geras sprendimas, nes tai padeda sukurti vaistus nuo nepagydomų ligų. Galbūt būtent padės išgydyti genetinius susirgimus. Be abejo, turi būti atsakingai eksperimentuojama, bet kalbant apie kamienines ląsteles, yra sukurtos metodikos, ir kuriamos, kad iš vis nereikėtų naudoti embrioninių ląstelių, nes kamieninės ląstelės yra žmogaus organizme įvairiose vietose. Nebūtinai embrionų. Galbūt su jomis lengviausia dirbti, bet tai ne vienintelis šaltinis. Mokslas vystosi toliau ir mes greitai tos problemos neturėsim. Bus galima dirbti su kamieninėmis ląstelėmis, kurios yra kaulų čiulpuose, kraujyje. Tik reikia jas išmokt kultyvuoti, dauginti ir manipuliuoti.

-Kaip jūs manot, ar yra kur nors, Amerikos ar Kinijos saugumas bando išvesti kitokį žmogų?

-Nežinau. Žinau tik kad Rusijoj bandoma išvesti žmogų, kuris visada pritartų Putinui.

-Ar yra kokia nors sąmokslo teorija, kuri jus labai juokintų ar nervintų?

-Buvo tokia teorija, kad amerikiečiai Mėnulyje nenusileido. Bet dabar, kiek suprantu, ji žlugo galutinai, kai nufotografuoja pėdsakus tų kosminių aparatų.

-Ko reikia gerai fantastikai?

-Protingo rašytojo.

-Ar galvojat kada nors atgaivint jūsų legendinę laidą „Videokaukas“?

-Manau, kad ne. Tegu lieka legenda. Negu grįžt ir gėdingai susimaut. Tiesiog kita situacija. Anksčiau, kaip prisimenat, buvo žymiai mažesnė pasiūla. Be to, pavyko parodyti visą fantastikos aukso fondą, jei galima taip sakyti. Paskui situacija keitėsi ir manau, kad dabar ta laida neturėtų tokio pasiekimo arba... Nežinau, efekto. Manau, kad pačiu laiku, pačioj vietoj, bet tegu lieka tai prisiminimuose.

-Jūs dabar LTV programų direktorius. Kokia yra jūsų programos direkcijos politika?

-Kokybiška produkcija Lietuvos žiūrovui. Kokybiška - kad tai būtų informatyvu, patrauklu, jeigu tai pramoginės laidos ar filmai, kad būtų kokybiški. Daugiau norisi pažintinių dalykų. Galbūt pastebėjot, kad yra daugiau dokumentikos. Aišku, daug ką riboja finansai, mes neturim tokių biudžetų kaip komercinės televizijos. Negalim nupirkti. Bet noris, kad, ar tai koncertai, ar filmai, kad jie būtų kokybiški, įdomūs visuomenei. Skamba gal abstrakčiai, bet jei dviem sakiniais...

-Ar bus kada nors ant titrų filmai?

-Būtų logiška. Bet kai tik uždedam titrus, niekas filmų nebežiūri. Dauguma mūsų žiūrovų yra senyvo amžiaus ir žmonės neįpratę žiūrėt. Bet aš būčiau už tai. Manau, kad jie turėtų būti. Ypač kai bus skaitmenizuota televizija. Nuo kitų metų rudens – viskas tik finansų klausimas. Galima garsinti ir titruoti. Kas norės, galės titrus įsijungti.

-Jo, jo, tiesa. Jūs valgot genetiškai modifikuotą maistą?

-Nelabai domėjausi, bet tai yra genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas maiste. Gali būti, kad kai kuriame maiste, kurį vartoju, yra tokių organizmų.

-Jūs kreipiat dėmesį ar maiste yra GMO?

-Matot, aš taip pat naudoju ir mobilųjį telefoną. Ir dar daug kitų dalykų, kurie galbūt yra kenksmingi, bet mes tą sužinosime po 20-30 metų. Kažkada buvo tokia pamokanti istorija apie benziną, etiliuotą benziną, su švinu, kai buvo kalbama, kad tai visai nekenkia sveikatai. Buvo reklaminė kampanija ir visi patikėjo tuo. Netgi žmonės žinodami, kad kenkia, vis tiek naudojo ir niekas nekreipė dėmesio. Tik po to pradėjo keisti.

Buvo kitų istorijų – buvo laikas, kai radioaktyvumas buvo labai madingas. Buvo siūloma moterims pomada, lūpų dažai, įvairios procedūros su radioaktyviais elementais. Kad tai atseit pagerina savijautą. Gyvendami šiuolaikinėj visuomenėj, kai viskas labai sparčiai vystosi, kai gaunam labai daug naujų produktų, naujų gaminių, turbūt neįmanoma nuspėti, kaip jie paveiks mūsų fiziologiją, sveikatą.

Kartais tenka rizikuoti. Be abejo, dabar rizika įvertinama kur kas geriau nei anksčiau, mano manymu, bet, kita vertus, ir technologijos yra vis labiau sudėtingos. Grįžtant prie GMO, kartais tai neišvengiama, norint padidinti derlių – arba miršti badu, arba valgai GMO. Jeigu naudoji juos maistui. Mums dar tokios dilemos nėra, bet Afrikoje ir kitose šalyse yra. Apie tai nėra ko diskutuoti, kadangi tai vyksta. Kaip ir mobilūs telefonai yra naudojami. Ar jie iš tikrųjų kenkia, kaip jie kenkia mes sužinosime. Ką padarysi, tai yra mokestis už progresą.

-Kaip manot, ar su GMO įmanoma pamaitinti pasaulį?

-Jau dabar Amerikoj kukurūzų yra gaminama daugiau nei pusė genetiškai modifikuotų. Sojos ar kukurūzų. Arba tie auksiniai ryžiai su vitaminu A. Kadangi žmonėms, gyvenantiems Afrikoje, to vitamino labai trūksta, valgydami tokius ryžius jie gauna to vitamino, būtino organizmui. Jie taip išvengia ligos ir ankstyvos mirties. Galbūt įvyks pakitimai jo organizme po 50 metų, bet tuos 50 metų jis išgyvens. Jeigu jos nevalgytų to maisto su GMO, jis numirtų po 3 metų. Tenka rinktis.

-Kokia jums atrodo mokslo būklė Lietuvoje?

-Įvairi. Yra stiprių mokyklų ir mokslininkų... Kaip ir visur, turbūt. Yra žmonių, kurie puikiai prisitaikė, kurie išnaudoja tas galimybes atsivėrusias. Jie keliauja po pasaulį, dirba tarptautiniuose kolektyvuose. Pavyzdžiui, lazeristai, biotechnologai. Yra, aš manau, pora stiprių mokslo centrų, tokių kaip Sicor Biotech/Teva arba Fermentas, dabar jau Thermo Fischer, kur dirba mokslininkai. Ir tai yra ne tik pramonės įmonės biotechnologijų, bet ir moksliniai centrai, kur atliekami tyrimai – naujų vaistų, naujų molekulinės biologijos instrumentų kūrimas. Yra inžinerija gana stipri Lietuva, turiu omeny piezomechaniniai dalykai, mikroelektromechaninės sistemos, MEMSai vadinami, Kaune yra darbuojamasi. Mes negalim būti stiprūs visose srityse, jeigu dabar net krepšinyje nebesam stiprūs, nekalbant apie futbolą. Aš manau, Lietuvos mokslo situacija yra kur kas geresnė negu mano minėtų sporto šakų.

-Tie lazeriai... Ar tikrai mes esam tokie išskirtiniai pasaulyje su ta lazerių gamyba? Lazerius daug kas priima kaip Lietuvos mokslo pasiekimų stereotipą...

-Čia aišku, gera reklaminė kampanija per tiek laiko padaryta. Bet manau, kad iš esmės teisinga, nes toje srityje, turint omeny, kiek žmonių ten dirba – nedaug, tai tikrai mes esam labai aukštos kvalifikacijos specialistai. Tik yra kitas klausimas – turi būti prioritetai valstybės, kad jeigu yra kažkokia sritis, mokslininkai turi potencialo, patirties ir yra tradicijos... Labai svarbu tradicijos moksle. Lietuvoje, aš sakyčiau, biotechnologijos yra tradiciškai stipri sritis, netgi stipresnė už lazerius. Reikia į tai ir investuoti, o ne dalinti visiems tuos pinigus po lygiai, kad neįsižeistų kas nors. Mes nusprendžiam (gal niekas nenori spręsti...), kad mes finansuojam krepšinį daugiau negu kitas sporto šakas. Ir moksle reikia taip pat parinkti prioritetus kaip yra kitose pasaulio šalyse. Tada rezultatai bus žymiai geresni. Izraelyje yra apie 300 biotechnologijų kompanijų, pas mus – trys turbūt. Būtų galima žymiai daugiau šitą reikalą išvystyt. Bet tai gal atskira tema.