Laučius šiandien peza apie vyro lytį. Įsitikinęs, kad savo prigimtį dar reikia padabinti visokiais atributais. Vienintelis, kurį įžvelgiau, eit į karą. Ar Laučius buvo kare? O nusišnekėjimų iš jo - nors į vagoną krauk. Klausia Laučius:

Tačiau ar ji gali ir turi kisti tiek, kad vyriškumo norma visai išnyktų? Ar vyriška gali būti bet kas – populiarieji meilės romanai, „Baileys Irish Cream“, aistra papuošalams, paniška pelių baimė, kūdikių priežiūra, „Twilight Saga“, šokolado prilyginimas orgazmui, noras būti „nešiojamam ant rankų“ ir troškimas sulaukti narsios princesės ant balto žirgo?

Neišeina nesuprasti, kad gerdamas Bailey's arba turėdamas aistrą diržams, kaklaraiščiams ir marškinių segėms, esu nebe vyras. Kažkas genitalijose pasikeičia. Arba jeigu mėgsti meilės romanus. Nors šiaip savo moteriai šnibždi meilės žodžius ir stengies juos pasakyti kuo gražiau, išvilktas į dienos šviesą purtaisi meilės romanų ir kitokio romance, nes tai nevyriška. Baimė yra vyriška, gali suprasti iš Laučiaus. Visi tie dalykai nėra nei vyriški, nei nevyriški. Vyrai turi būti vyriški, moterys moteriškos, o sviestas - sviestuotas. Kalba jis apie kažkokius įgimtus moters socialinius vaidmenis - turbūt, kad arčiau vaikų būna, nežinau, bet nepastebėjau, kad man būtų sutrikusi hormonų apykaita ir dėtųsi mokslu nepaaiškinama savaiminė lyties kaita, jeigu aš gaminu valgyt, valau ką nors arba valgau saldumynus. Arba kuo nors gėlėtu apsirengiu. Daug kas tai konsiderina kaip kažką nevyriška. Ir dažniausiai tie patys rėkia, kad vyrai yra geresni virėjai. O Jankauskaitė kažkada kėlė problemą, kad apskritai yra vyrai, kaip lytis. Manau, Laučius ir ji yra vienas kito verti. Sako Laučius:

Jei vyriškumo normos neturi likti, vadinasi, pasakymas sūnui „būk vyras“ netenka prasmės.  

Ar dabar šis pasakymas turi prasmę? Ar tas sūnus gali būti moterimi? Net jeigu jis į homoseksualius santykius įlinksta, nereiškia, kad jis iš jų neišlinks. Net ir tada jis lieka vyru. Nelaimingu, bet vyru.