Filmo prodiuseris ir aktorius Zachary Quinto kairėje ir režisierius J.C. Chandoras dešinėje. 

Ar galėjo kino naujoko J.C.Chandoro filmo „Rizikos ribos“ („Margin call“) platintojams sutapt geresnis laikas negu ištikęs „Snoro“ bankrotas? Nors indėlininkų pinigų švaistymas ir nuo aplinkybių priklausanti akcijos vertė yra skirtingi dalykai, tačiau abu dalykais sukasi apie tą patį daug kam sunkiai suprantamą dalyką – finansus. Paprastą iš esmės, perki parduodi, gauni pelną arba nuostolius, tačiau dėl išimčių ir strategijų pasidarantį prašalaičiui labai komplikuotą.

Todėl filmo veikėjai, investicijų bankininkai, pakalbėję savo burtažodžiais priduria ir paprastų paaiškinamų, suprantamų kiekvienam ekonomikos dalyviui, gaunančiam ir leidžiančiam pinigus – jeigu dabar parduosim akcijas, kurių vertė vėliau kris, prarasim savo reputaciją ir susigadinsim sau gyvenimus, kadangi mumis niekas nebepasitikės. Tą jiems reikia daryt dėl trumpalaikio pelno.

Brokeriams makleriams vadovauja your everyday Kevino Spacey personažas, kuriam labiau rūpi auglys jo šuns kepenyse, tačiau jis taip pat ištikimai stovi prie kompanijos kojos ir sugeba sunkią akimirką suskelt motyvuojančią kalbą. Paulo Bettany, energingo, nervingo ir gumą kramtančio brokerio personažas kiek perrašinėja stereotipą pasikėlusio japio, kuris neturi moralės. Kompanijai vadovauja žarnų apačia kalbančio Jeremy Ironso veikėjas. Jam svarbu pavalgyt, o pinigai yra tik daiktas. Jis – proto balsas. Valgydamas savo kepsnį 100-ojo aukšto restorane, kalba, kad ekonomikos krizės buvo ir bus – 1880-ais, 1902-ais, etc. Prisiperka žmonės daiktų dėl puikybės ir tuštybės, imasi nešti daugiau negu bamba žarnų išlaiko ir štai jums krizė, moralės ir fizinis nuopolis, ekonomikos duobė. Tai aš sakau, ne tas griausmabalsis Ironso banko valdytojas.

Nekaltina Chandoras finansininkų ir Wall gatvės, rodo, kaip viskas tuose bokštuose galėjo atrodyti. Spacey, Bettany ir Ironso veikėjai įsimintini ir daugialypiai, todėl Demi Moore ir Simono Bakerio cinikai lieka kiek nuošaly. Drama iš esmės kamerinė, tik su šiek tiek panoraminių Niujorko vaizdų, žiūrovo kvapui pagniaužyti. Filmas baigiasi aiškia žinia, kad jiems visiems tai tik darbas. Jeigu jūs kreipiatės į finansininkus, jūs juk žinote, kad tame yra rizikos, ar jus valstybei reikia prižiūrėt.

Geras filmas, su gyvybe. Nuo praeito penktadienio, lapkričio 18 d. Lietuvos kinuose.