Citata
Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.
"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".
Naujausi komentarai
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Tava mama apie Dieve, išmokyk mus meilės
- Vytautas apie Tapytojas Vladas Mackevičius savo „10 NE“ surinko iš asmeninės kūrybos
- doctorelviswhyte@gmail.com apie Skomantas Janonis: "Prašau palikti mus ramybėje"
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- kaimietis apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- LR apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
more
Apie mus
Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.
Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"
arba mob. tel. nr. +370-610-07086.
Persilaužimas. Manau.
2012.04.21 - 23:05 įrašė K. Jachimavičius
Trečias VTB ketvirtfinalio rungtynes prieš „Chimki“ „Rytas“ pradėjo Rasičiaus layupu, o baigė Rediko lobu Valančiūnui, ir skirtumas tapo 25 taškai vilniečių naudai. Ar gali būti geresnės rungtynės? Gali.
Valančiūnas kažkelintas rungtynes iš eilės gavo pražangą pačioje pradžioje. Katelynas pradėjo pramesdamas iš po krepšio po tikslaus Jono paso, o paskui rinkosi ne tą pusę eurostepindamas ir gavo bloką. Iš pradžių pasidavė į dešinę, ir jo varžovas pasidavė į dešinę, tai Mindaugui liko tik pasiduot į kairę, atsispirt ir mest, bet jis ir kitą žingsnį dėjo į dešinę ir gavo stogą. Valančiūnas neišpasavo iš padvigubintos gynybos ir dar nepataikė... Atrodė, kad bus blogai.
Tačiau Jonas įjungė visus savo gold medals ir pateisino visą savo young, hip and fly. Dėjo, blokavo, krapštė kamuolius iš dviejų varžovų rankų ir tik antram kėliny, likęs prieš Adrieną, galvojo pirmiau kaip mes, o ne kaip gynėjas stovi, sukosi į nepatogią pusę fadeawayuj ir gavo stogą. Tai buvo bene paskutinis kartas, kai jis susimovė. Antram kėliny jį greitai pasodino, o Samardžiskis vėl tingėjo greičiau kojas judinti ir žaidimas kiek kryptelėjo, tačiau viską atsvėrė pulkininkas Seibutis, kuris metė nesivaržydamas, metė taisyklingai ir pataikė. Jis stojo plėšt nuo pirmų minučių, pradėjo nuo paprasto tritaškio iš už Jono nugaros, dažnai gynyboje išgriebdavo kamuolį, o kartą likęs gynyboje vienas prieš tris sugebėjo apsiginti. 19 taškų per pirmus du kėlinius Renaldas įmetė, o trečiam prasiveržęs ir sustojęs nesutriko, tiesiog radęs erdvės dėjo papildomą žingsnį ir įmetė du su bauda. Baudą prametė, paskui stojęs prie baudų linijos traukė į save nosį (nesuprantu, kam žmogui skrepliai plaučiuose reikalingi... aišku, būtų juokinga, jeigu išsišnypštų ant žemės mesdamas baudą... bet gali tiesiog palikt tekėt!) ir prametė antrą, tačiau lemiamas žingsnis buvo žengtas - „Rytas“ išžengė iš įpročių, o aš pamiršau, kad pradžioj Seibutis lygioj vietoj susivėlė kamuolį varydamasis. Ar nepamiršau? Tačiau kas buvo paskui! Trys taškai, du taškai, trys taškai, du taškai, bet šypsenai Renaldas nepasiduoda, veidas šaltas kaip radiatorius vasarą, nori dar, duoda dar.
Seibutis rado erdvės, kur niekad nerasdavo, o gynyboje Rasičius ir Robertsas likę mismatche nenumojo ranka ir susikeitė, ir todėl kiti žaidėjai gavo paeiti mažą žingsnelį į priekį ir ataką sustabdė. Nors Rasičius sugebėjo mesti kamuolį ten, kur žmogaus nebuvo, todėl nepapasuoti Valančiūnui, tačiau šiandien ir puolime, ir gynyboje žaidė kur kas agresyviau, o viską vainikavo jo metimas iš po krepšio per puolėją. Gynėjo metimas iš po krepšio per puolėją yra didelio pasitikėjimo savimi rezultatas, jei skaitot krepšinio naujokai.
Rice'as prasėdėjo, tačiau jį keitęs Redikas šiandien ne tik persivarydavo kamuolį per vidurio liniją, bet pradėjo ir įžaidėjaut. Pabaigoje užmetė Jonui alley-oopą, o ketvirtam kėliny ir įpasavo iš po krepšio kertančiam Seibučiui rizikingą, bet tikslų pasą. Po to būdamas nesusikalbėjęs su kažkuriuo, numetė kamuolį į užribį, eidamas iš spaudimo. Puldamas jis dar kiek stabdė, ypač pirmuose dviejuose kėliniuose, kai pamatęs galimybę veržtis, dėdavo du žingsnius ir sustodavo pusiaukelėj. Negali pasiteisint, kad bandė pradėt pozicinę ataką megzt, nes kitaip būtų iš vis nesiveržęs. Bet šiandien Dovydas buvo geresnis negu vakar ir geresnis negu Vilniuj, o tai teikia vilties, kad bus dar geresnis. Šiandien gimė, kaip sako, one more option. O Jonas, kad ir nekantriai, tačiau pradėjo gynyboje kur kas greičiau dėliot kojas. Pabudo jame azartas.
Tragiškai pradėjęs Katelynas nesupanikavo ir stojęs prie tritaškio buvo terminatoriškai automatiškas. Visi jo metimai buvo taisyklingi ir visi taiklūs, ir besiverždamas nuo tritaškio antroj pusėj išpešė pražangą iš Lončaro. Nepamenu, kada tokį momentą iš Mindaugo mačiau. Tiesa, iškart po to pradėjo kratytis kamuolio ir pasuot pašokęs netoli vidurio. Žingsnis pirmyn, žingsnis į užkulisius, pasižvalgyt, ar niekas neapvogs, neatsiras piktavalių. Visada jų bus.
Stepas tik išėjęs sugebėjo sugadint apygreitę ataką, kurioje galėjo pasuoti tiek Robertsui, tiek Valančiūnui, ir būtų nieko nesugadinęs. Prateriojo kamuolį ir pėdino suspaudęs savo blyškias lūpas, kas yra aiškus ženklas, kad jam reikia gert daugiau vandens. Tačiau sumetė visas keturias baudas savo keistuoju metimu, tokiu lyg leistų dragonballus Z link krepšio.
Jomantas kaip ir Katelynas pirmoj pusėj bakstelėjo į lanką iš po krepšio. Ir jis net nelabai šoko. Tik kojos nuo žemės atsiplėšė. Duokit kokiam nors mėgėjui mest ir jis mes panašiai. Toks hopt lyg nebandytų iššokti aukščiau už varžovą. Ir paskui tą mėgėją palygint su kokio Kobės metimu ir tada suprasit, kaip tada pašoko Jomantas. Pačioj pradžioj ir paskui savo tritaškininką nelabai bėgo, todėl gavo „Rytas“ tris, tačiau antroj pusėj įsibegėjo ir ne tik prie žmogaus spėjo, bet ir porą blokų įteikė. Galės chemikai žmonoms parnešt. Ar vaikams.
Robertsas šiandien pradėjo judėt iš savo taško. Kai neįmetė dviejų tritaškių, vieno pamindžikavęs viena koja nuo nepasisprendimo, trečia kartą nusprendė veržtis po krepšiu, kur įmetė įlipęs į medį, o puolime ketvirtam kėlinį rinko į Rytus skrendančius kamuolius ir grūdo juos ten, kur jiems priklauso būti. Bet nuo to, kad jis labai juokiasi (tokiu veidu), kai kas nors nepasiseka, ramu nepasidaro. Arba nuo to, kaip Samardžiskis numojo ranka į teisėją ir nusisuko, gavęs penktą pražangą, lyg tik ir būtų laukęs poilsio. Galėčiau, priversčiau to care more.
Dar nedominavo šiandien „Rytas“, kai kur paleisdavo vadžias, o ketvirtam kėliny leido „Chimki“ atstumt juos daug link vidurio, tačiau persilaužė kovot visur ir visada. Ir tačiau pergalė tikrai graži. Parėkiau vienas namie sėdėdamas. Redikas Valančiūnui!!!! Pirmyn, vilniečiai! Einu parėksiu į ausį tam krepšinio žurnalistui, kuris sakė, kad bus minus 13 ir išvarė žiūrėt ispanų futbolo. Daug kam gėda aistraut krepšiny, tai jie renkasi futbolą. Kokį nors Londoną vietoj savo Fabijoniškių. Bele ne čia. Emigrantai.
Pirmyn, vilniečiai! Visi iki mažiausio. Mažiausi, kaip matėt, Redikas ne visada supasuoja, Valančiūnas ne visada susiorientuoja prieš varžovą, atimkit iš jų darbus!
Apklausos
Komentaras
Niūskės
-
2011.12.16 11:36Klubas.lt
-
2011.12.15 17:10lrytas.lt
-
2011.12.15 15:00FOF
-
2011.12.06 16:52Despotin fam
-
2011.11.25 14:19Delfi
-
2011.11.23 14:20Delfi
-
2011.11.02 11:58Mixcloud
-
2011.10.26 17:46Maxima
-
2011.10.25 21:34Lietuovos rytas
-
2011.10.25 15:04Soundcloud