RSS

Surinkti turinį

Citata



Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.

"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".


Apie mus

Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.

Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"

arba mob. tel. nr. +370-610-07086.

Pasaulį iš Amsterdamo kėsinasi užgrobti Mortos Griškevičiūtės koja

2011.08.25 - 12:33 įrašė K. Jachimavičius
Morta Griškevičiūtė, Leg Amsterdam, Andrius Šarapovas, Amsterdamas, Aleksandras Pogrebnojus
Morta Griškevičiūtė. 

Man pasirodė, kad dailininkės Mortos Griškevičiūtės (ir kostiumų dailininkės, tiesa!) piešinių Lietuvoje stojo mažiau, tad pačekinau skaipą, kur Leg Amsterdam, kaip ji kartais vadinas, save padėjusi ir kaip jai sekasi.

-Kur dabar gyveni?

-Amsterdame, bet jau kokiame dešimtame bute. Jau gyvenau visuose Amsterdamo rajonuose. Praeitais metais kraustėmės aštuonis kartus. Buvau Lietuvoje visą mėnesį, likusį vasaros mėnesį praleidau čia.

-Gyveni bohemiškai, su menininkais?

-Nebohemiškai. Dabar nuomosimės su dviem grafiniais dizaineriais, būsima fotografe ir kino kritiku. Visi lietuviai - Vytas Volbekas, Nerijus Rimkus, Ugnė Streigytė ir Paulius Petraitis. Gyvensim dviejų aukštų bute, visai to laukiu. Nerijus su Ugne šiuo metu važiuoja mašina iš Lietuvos.

-Apsistoji Amsterdame ilgiau? Ar gyvensi tarp ten ir Lietuvos?

-Šiuo metu manęs laukia paskutiniai metai akademijoje, o vėliau, jei pasiteisins planai, liksiu bent metams. Baigiančiųjų studentų tarpe išrenkami du studentai, kurie gauna galimybę viename mados sou rodyti savo darbus. Po paskutinių egzaminų iš šešių studentų praleido tik mane ir vieną mano kursioką.

-Koks menas dabar Amstery?

-Išgyvenantis sunkius laikus. Valstybė nusprendė nustoti duoti finansavimą daugumai ir net svarbiausioms institucijoms - galerijoms, magistrų akademijoms. Dauguma institucijų buvo ant išnykimo ribos. Kai kurios atsigavo iš privačių finansavimų. Buvo didelis streikas. Tuo metu jau buvau Lietuvoje, bet tikrai būčiau vykus. Tačiau parodos vyksta.

 

-Kaip atrodys tavo bakalaurinis kostiumas?

-Bus visa kolekcija, neabejoju, kad metų gale atrodys kitaip nei dabar isivaizduoju. Iš dalies stengiuos nekalbėti apie ją, tiesiog daug ieškau medžiagos, eskizuoju ir kuriu planą, o kokia ji bus, galėčiau po poros mėnesių jau pradėti šnekėti. Na, tai daugiau pret-a-porter negu avangardas.

-O kai pieši, dažnai dar paukščius pieši?

-Tenka.

-Tenka, reiškia prašo?

-Taip, paukščių iki šiol tikriausiai daugiausiai esu nupiešus. Nors man įdomu, tačiau jau dabar turiu piešinių, kurie sukasi kita linkme. Juos paišau sau, tiesiog mėginu vystytis toliau. Ieškau kaip medžiagiškumą ar atmosferą išreikšt. Papildyti tai, kas jau yra, praplėsti savo skalę, kad galėčiau ir kitokio tipo užsakymus imti.

-Sunku keistis?

-Ne, malonu. Man tikriausiai tai didžiausias variklis. Kada nors tikrai išleisiu knygą, tikriausiai vaikams.

-Pati rašyt ruošies?

-Tai būtų istorija. Mano amžiną atilsį mamos mama paliko įstabių dienoraščių. Būtų idomu juos paversti į pasakojimą vaikams. Ji turėjo gebėjimą rašyti, dabar reikės išbandyti save. Knyga bus neabejotinai, jei ne po dešimties, tai po dvidešimties metų. Kažkas, ką vaikai įsimintų. Bent man tos knygos ir pasakos buvo didelis stebuklas vaikystėj. Iki šiol iliustravau tik filosofų knygas, suaugusiems suprantamas iliustracijas su humoru.

-Ką paskutinį išmokai?

-Paskutiniu metu spalvomis domiuosi. Tai susiję ir su kostiumo dizaino studijomis, man labai patiko dalis jų, kuomet mokėmės kurti savo spalvas, jas maišyti, mėginti išgauti ir spausdinti, labai daug gražių eksperimentų buvo. Ieškau savo spalvų paletės iš dalies.

-Radai ką nors?

-Taip. Man patinka labai švelnios spalvos, jų persipynimas ir stipresnių spalvų kombinacija, tačiau beveik niekada nebūna grynos spalvos. Labai ilgas procesas spalvų išieškojimo, savaitėmis trunkantis. Dažnai stebiu miestą, dažnai užburia jo gili tamsi žalia ir balti pasatatų fragmentai tarp rudos.

-Jeigu būtų užsakymas nupiešt Amsterio portretą, ką pieštum?

-Aš jau tikriausiai visą Amsterdamą nupiešus. Kai keliauju iš vietos į vietą nusipiešiu žemėlapius ant popieriaus. Prieš išvažiuodama su dviračiu atsidarau Google maps ir nusipiešiu kelią, tai nupiešiu ir medžius, ir tiltus, savo kodus, kaip atpažinti kelią. Tokį portretą jau turiu, gal jis ir yra mieliausias.

-Tie užsakymai piešt - iš Amsterdamo ar Lietuvos?

-Lietuvos, Berlyno, Norvegijos, Meksikos, Amsterdamo. Tik prasideda, tikiuosi. Kol kas tai piešiniai, su mada dirbu tik su A&V retkarčiais, ir tai piešinių prasme. Norvegijoje mergina, kuri turi savo barą, užsakė piešiniu. Meksikoj su muzika, viršelį albumui. Berlyne – knygynas-galerija. Lietuvoje pradėjome dirbti su Andrium Šarapovu ties dviem projektais. Kartą pasikvietė į namus. Labai įkvėpė jo požiūris ir darbo būdas. Daug veikiantis zmogus, besislepiantis po kitų vardais. Jis daug veikia, bet savęs nepabrėžia. Dirbsiu ties jo albumu nauju ir leidiniu apie garsą, šokį, piešinį.

Jis kelia sau kokybės kartelę, nežiūrėdamas Vilniaus. Jo butas labai gražus, daryčiau nuotraukų, jei leistų.

-Klausei, ar leidžia?

-Neklausiau :)

-Kokia tavo darbo vieta turi būt?

-Daug erdvės, visko daug, bet tvarkinga, medinės pušies grindys, augalų.

-O kokią dabar turi?

-Dabar mobili, vis keičiasi. Bet žadu išsinuomoti studiją šiems metams, tada parodysiu.

-Ar tau būna nejauku, jei neturi po ranka pieštuko?

-Labai nejauku. Vienas draugas primena man, kad išsitatuiruočiau ant vieno riešo pieštuką, ant kito trintuką.

-Kas tada gelbsti?

-Tada gelbsti pieštukų parduotuvė. Arba absoliutus namų išieškojimas net ir paprasčiausio pieštuko. Ir galvojimas - turi būti šiuose namuose bent vienas pieštukas.

-Ar bandei kada nors atsijungt nuo pieštuko, pvz., savaitgaliui?

-Man rodos, teko.

-Pavyko?

-Pavyko, nes maudžiaus ežere visą laiką.

-Visą laiką vandeny lindėjai?

-Visą, o kai sutemo, nebebuvo gero apšvietimo piešti. Prabuvau be pieštuko ilgiau nei vieną dieną, bet kad ir išvykus savaitgaliui, noriu nenoriu, tenka iškart sėsti prie pieštuko. Dažniausiai noriu.

-Ar bandei kada nors griebt kokį nuodegulį iš laužo ir taip piešt?

-Labai nemėgau šitų priemonių, šarkolio ir pan., kol dėstytoja neprivertė, tuomet atradau kaip labai įdomią priemonę. Bet jei klausi, ar neteko būti kaime ir iš nebegalėjimo nepiešti griebti šaką, tikriausiai ne.

-Koks miestas tau labiausiai patinka?

-Vilnius, Berlynas, Paryžius ir koks nors Italijos kaimas.

-O kokios firmos pieštukai?

-Čekoslovakiški. Juokauju. Turiu vieną, dar iš tų laikų. Dabar naudoju tuos šerdelinius. Kuo plonesnis. Kaip adata.

-Ką artimiausiu metu Lietuvos gyventojai galės tavo pamatyt?

-Manau, Šarapovo projektus ir Aleksandro slaptą projektą, su mada nesusijusį. Galbūt dar vandens etiketę. Taip, užeikite į Maximą. 

Mindaugas Jankūnas
 |  2011.08.25 23:15

Noriu marškinėlių. :)

Edvardas
 |  2011.08.25 21:00

Pakutinės skaitytos knygos yra Liutauro degėsio "Kitaip nei kitaip" ir "Prisiminimų prisiminimai", tai smagu buvo atrasti tekstus papildančias iliustracijas ir kurių net vieta ar forma puslapyje pabrėždavo prasmę. Jaučiasi geras susidirbimas tarp teksto autoriaus ir Mortos. Tai manau dar nepaskutinė iliustruota jo knyga. Juolab, kad ir pats Liutauras apie Mortą atsiliepė labai teigiamai :)

Apklausos

Lietuvos gyventojau, kas jums svarbiau? Kurį labiau palaikot?:

Komentaras

Vagių partiją sudaro vagys

Lietuvoje intelektinės nuosavybės vagys ruošiasi kurti "Piratų partiją". Piratavimu yra vadinamos intelektinės nuosavybės vagystės, tad jau pavadinime pasakyta, koks yra jų tikslas - vogti, imti be atlygio tai, ką sukuria kiti, prieš tų kūrėjų valią.