RSS

Surinkti turinį

Citata



Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.

"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".


Apie mus

Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.

Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"

arba mob. tel. nr. +370-610-07086.

Pakrikimas

"Ryto" nuotr. 

Viena yra pralaimėti, kai kovoji iš visų jėgų ir paširdžių, kita, kai puse rungtynių stebi paukščius ir galvoji norus pagal skraidančias žvaigždes. Šiandien toks atrodė „Rytas“ - nepakankamai susikaupęs, kad galėtų žaisti visomis jėgomis. Kažkoks deziorientuotas ir be energijos, lyg būtų neprivalgęs.

Valančiūnas pradėjo energingai, visai kitaip nei prieš „Žalgirį“: drąsiai ėmė kamuolį prie tritaškio, metė jį po krepšiu Robertsui, pašokdinėjo Krstičių ir dėjo, metė atsilošęs, bėgo dėt ir gavo stogą nuo Chriapos. Visada reikia pažiūrėt, kas aplink dedas, tokiu atveju geriau bauda negu aistringi plojimai.

 

Valančiūnas iškišo porą pasų po krepšiu, tačiau pats ten vėl negavo. Nuo ūselių pradėdavo arba apskritai atsitraukęs. Pradėjo mėtyt iš vidutinio nuotolio, ką buvo apleidęs. Rice'as atrodė mieguistas. Dažniau nei visada šiandien mėtė balionus, teardropus vadinamus, vos kartą prasiveržė ir kelis kartus metė trumpus, laisvas pirmam kėliny, jau po taiklaus tritaškio, bumpt, nerangų tokį. Išėjo atsilupęs.

 

Valančiūnas galėjo būti dar naudingesnis, jeigu būtų ir iš kitų gavęs kamuolį, kai buvo mismatche, pvz., prieš Gordoną ar Šiškauską. Padvejojęs Katelynas prieš žymiai žemesnį Gordoną stovinčiam Jonui kamuolį atidavė, situacija baigės bauda, o kažkas kitas galimybę centrui žaist prieš lengvą Šiškauską praleido. Kaip Rašičius praleido galimybę veržtis prieš didesnį ir lėtesnį Lawrynowiczių. Nesiveržia Rašičius. Blogai.

 

13:4 buvo Ryto naudai po kokių šešių minučių, kai Kazlauskas išleido Teodosičių ir Kirilenką į aikštę. Teodosičius iškart praleido menkai trukdytą tritaškį, o Kirilenka pradėjo visur kaišioti savo ilgas rankas. Dilys elgės ambicingai ir norėdamas pamokyti asą, dažnai veržės ir ne visada likdavo supratęs, kad kamuolio nebeturi. Sveikintinas bent jo noras.

Samardžiškis, rodės, nenorėjo žaist. Graibė už rankų maskviečiams turėdamas dvi pražangas, akivaizdžiai klubu stabdė. Seibutis kaip ir Rice'as pradėjo ne visai atsidavęs ir verždamasis pristigdavo energijos užbaigti metimą. Vėliau išsitiesė ir prasisukęs tarp medžių įrideno gražų leiapą. Bet jautės kažkoks sunkumas jo sąnariuose. Gal kaip tik atvirkščiai – pabandė Rice'as su Seibučiu išsitiesint, kiek gali, ir pamatė, kiek atsilieka nuo Džikičiaus vadinamos „geriausios Europos komandos“.

„Bijojo mano žaidėja CSKA“, kaip visada beveik kumščiu per stalą preskonfos metu trankė nuožmusis Džikičius. „Visi bijojo?“, klausiu. Ne, sako. Kurie labiausiai, klausiu. „Kitas klausimas“, sako. Haha. Taip tiesiai jis žaidėjų nevertina, įpins kitą kartą į bendrą monologą.

Lawrence'as Robertsas taip pat pradėjo žaidimą atsigavęs, rinkos kamuolius, ėjo po krepšiu, tačiau vėliau puolime dingo, nebandė jo išnaudot, o kai trečiam kėliny turėjo galimybę atsikovojęs kamuolį puolime dėt, ką tikrai gali, nusprendė ieškot kontakto ir prametė iš po krepšio. Pasigirdo švilpimai.

Babrauskas antroj pusėj tritaškį net permetė už lanko. Pirmoj pusėj atrodė pasimetęs, nežinojo, ką daryti, nei rodė ryžto ką nors kurti. Negali visą laiką tritaškių mėtyti. Kaip ir tu, Valančiūnai, negali visą laiką dėti per galvas. Gauni tada stogą. Jonas vis dar reaguoja ugningai į kiekvieną neatkovotą kamuolį (pražiopsojo šiandien porą), ploja nepataikęs iš vidutinio. Tikras veidų katalogas, didžiausias komandos aistruolis. Moka labai juokingą rūstų veidą nutaisyt, kai meta iš baudų. Bėdavojo, bėdavojo, nuleido galvą ketvirtam kėliny, laukdamas, kol baudą mes kažkas iš rusų, vieną kartą nuleido, dar žemiau, paskui visai į žemę pradėjo žiūrėt, lyg lovoj negalėtų užmigt, galiausiai nusprendė, kad reikia kovot, išsitiesė ir nuėjo. Kovot. Man pasirodė, kad šiandien jis žengė žingsnį į priekį. Nors pusę rungtynių prakosėjo nuo peršalimo.

Bet grįžkim prie žaidimo. Mindaugas Katelynas šiandien laisvas visai metė, tačiau kartą įsipainiojo į savo paties klaidinančius judesius ir prateriojo kamuolį, kitą kartą sau būdingai susikomplikavo padėtį pašokęs ir bandydamas mest leiapą. Bandė ne prakišt savo rankas už varžovo ir jį apeit, o pašokęs pradėjo vartytis iš keblumų.

 

Jomantas taip pat ignoravo erdves veržtis, o kartą gavęs kamuolį po krepšiu nemetė laisvas. Laiko buvo užtektinai, tačiau kol kas jis tiesiog neturi reakcijos mesti iškart. Išnaudoti pirmą progą. Papasavo Valančiūnui, tas įmetė per Krstičiaus rankas iš poros metrų.

Antroj pusėj Valančiūnas žaidimo tiek nebeužturbino, tačiau kartą užuot bandęs bet kokia kaina įmest, kaip ataką ar dvi prieš tai, pakėlė galvą ir pastebėjęs kampe Seibutį, nušveitė šiam kamuolį ir ataka baigėsi tritaškiu. Reikia jam dažniau galvą kelt. Bet „Rytas“ jau buvo subyrėjęs. Vienu metu trečiam kėliny bėgdavo gynyboj trys žmonės į vieną pusę, pynėsi rankos ir kojos, o CSKA mėtė. Ketvirtam kėliny Teodosičius jau nematė prieš save rankos mesdamas tritaškį. Buvo likusios kokios trys minutės ir buvo apie 20 taškų. Tik tada užsivedė visa arena palaikyt komandą. Vieną kartą. Net teisėjai tuo metu jau buvo susiruošę miegot. Rice'as tempia varžovą už maikės, jie tyli. Tie VTB teisėjai.

Liūdnas vaizdas šiandien buvo. Komandos tik užuomazgos, vienas kito pajautimo, susikalbėjimo labai mažai. Jiems reikia dažniau kartu vakarieniaut. CSKA neatrodė monstrai. Stiprūs, labai stiprūs, bet įveikiami. Reikia dirbt toliau. Valančiūno aistra pradžioje panešė į priekį.

Liūdnas vaizdas buvo ir per spaudos konferenciją. Kazlauskas iš kokių 20 žurnalistų Kazlauskas sulaukė trijų klausimų, du iš jų buvo mano. „Kas paliko geriausią įspūdį iš „Ryto““, ar kažkas panašaus buvo tas ne mano. Čia turbūt raginimas pagirti Valančiūną. Aš klausiau, kodėl neleido Teodosičiaus ir Kirilenkos į startą, ar jis mano, kad „Rytas“ yra silpna komanda. Sakė, kad jie gija po traumų. Tada dar paklausiau, ar darytų taip pat kaip Šemberas, ar fotkintųsi su Lietuvą okupavusios Raudonosios Armijos uniforma. Sakė, kad ne, bet ir teisino Šemberą, sakydamas, kad neaišku kokia ten buvo forma, gal jie ten juokavo. Atidavinėjo jie savo pagarbą, kokie juokai?

Daugiau klausimų vienos stipriausių komandų treneriui nebuvo. Nes lietuviai labai myli ir supranta krepšinį ir be jo negali gyventi.

 

Pirmyn, vilniečiai!

Anonymous

Kas tas „Rytas“?

Apklausos

Lietuvos gyventojau, kas jums svarbiau? Kurį labiau palaikot?:

Komentaras

Lietuvoje intelektinės nuosavybės vagys ruošiasi kurti "Piratų partiją". Piratavimu yra vadinamos intelektinės nuosavybės vagystės, tad jau pavadinime pasakyta, koks yra jų tikslas - vogti, imti be atlygio tai, ką sukuria kiti, prieš tų kūrėjų valią.