RSS

Surinkti turinį

Citata



Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.

"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".


Apie mus

Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.

Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"

arba mob. tel. nr. +370-610-07086.

Tik tyloje siela išskleidžia sparnus

kvj_tit

Atsakymų ilgesys. Ir 5 kausimai Karoliui Jachimavičiui

Kaip atskirti vieną tiesą nuo kitos tiesos? Ar tiki, kad yra tik tai, ką parodo slėgio matuoklis arba voltmetras? Jeigu taip, ar tik dėl to įmanoma susikalbėti, nes visiems jis gali parodyt tą patį? O visa tai, ko jie neparodo – nėra. Jeigu tikiu tuo, ką perskaitau, pamatau ir išgirstu, jeigu tai vadinu tiesa, ar viskuo kitu galiu netikėti? Apie kritišką mąstymą nieko neišmanau, todėl nenorėčiau iš tavęs išgirsti nieko, kas būtų susiję su informacijos atsirinkimu ir tikrinimu. Kaip ištverti, jei nori žinoti tik vieną tiesą ir neabejoti jos tikrumu? Jeigu Uroboras yra tiesa, jeigu stalas, prie kurio dabar sėdžiu – tiesa, kodėl yra ir daugiau tiesos? Nes štai virtuvėje stovi kitas stalas. Tai tavęs neerzina?

Atsakymas: "Uroboras" nėra tiesa, mes tik stengiamės kalbėti tiesą, nebent kartais neištvėrę pajuokaujam. Tačiau šias geriausias blogerių savybes mes stengiamės sudėti į kategoriją "Folkloras". Kad prisimintumėm, jog ir mes galim turėti patrauklias asmenybes. Stengiamės kalbėti tiesą yra tas pats, ką Žurnalistikos institute vadino objektyvumo siekiu. Man yra akivaizdu ir todėl nediskutuotina, kad mes visi esame su skirtingais įsitikinimais, skirtingomis fizinėmis ir būdo savybėmis, skirtingais pomėgiais, todėl visi iš esmės esam "subjektyvūs" ir visi rinksime, apdorosime, skelbsime ir kaupsime informaciją skirtingais būdais, tačiau vieni siekia tiesos ir kad visi sakytų tiesą, o kitiems svarbu užkišti savo puslapius ir portalus kiekiais, skaičiais. Nuomonės, ypač apie dalykus, kurių mes negalime pačiupinėti, dažnai nesutampa, tačiau taip pat dažnai mes kalbame apie tą patį, tylą ir ramybę, tik kitais žodžiais.

Kas yra ir ko nėra? Uroboras – yra, jame yra tekstų, vis naujų ir naujų – tavojo darbo rezultatas, bet ar Uroboras yra, kai eiti gatve arba sustoji ties sankryža? Ar jis yra toks pats, melsvai baltas, prieš įjungiant kompiuterį? Kaip paaiškinti kitam ir sau, kaip priversti neabejoti, kad visa tai kažkur yra ir išlieka, kai vietoj Uroboro pasirenki kitą? Apie informacines ir visas kitas sistemas neišmanau, todėl nenorėčiau iš tavęs išgirsti nieko, kas būtų susiję su technologijomis, serveriais ar virtualia erdve. Paaiškink man, kur visa tai yra šiuo metu, kai maigau mygtukus ir kur visa tai atsiras, kiekvienas tavo klausimas pašnekovui, šis mano klausimas tau, kai nei tavęs, nei manęs nebebus. Jokios egzistencijos. Kai nei vieno iš mūsų ir jūsų. Kada yra tampa nėra?

Atsakymas: "Uroboro" siekis yra informuoti kūrybinę industriją ir jos vartotojus. Taip, tai ciniška retorika, tačiau kai sugalvojau tokį darbo principą - naujienos iš profesionalų profesionalams, žodis "menininkas" man dar skambėjo pretenzingai (jie dažnai mėgsta tik Kandinskį, o Dali priskiria "visokių namų šeimininkių" pomėgiams), o kūrėjas per daug neapibrėžtai, nes kurti turi ir vadybininkai, ir Seimo nariai. Tiesa, už įstatymus jiems atskirai nemoka ir autorinių teisių nesuteikia, tačiau manau, kad įstatymo galiojimas turėtų būti atskirtas nuo jo išraiškos vertės.  Teisė toks pats menas kaip Baumano sociologija, tik jeigu šis sugeba iš vienos minties parašyti visą knygą, teisės studentas tokių "soc.konstruktų" per vieną teisės teorijos paskaitą sužino 30. Atleisk, kad išsiplėčiau. Visi mes kūrėjai, sukurti pagal Dievo atvaizdą.

Kodėl tikime tuo, kas nejuda? Ir jeigu Uroboras yra tiesa, jos tikrumą galiu pasitikrinti tuoj pat. Bet girdime ir kitus, sakančius, kad svarbiausia – tikėti, kad tiesa yra, net jeigu tai nėra tiesa arba jos visai nėra, arba tai nėra absoliuti tiesa. Kaip patikėti tuo, ko negali išgirsti, paliesti ar pamatyti? Poetas Aidas Marčėnas šiam klausimui suteikia dar daugiau savo „Vienaeilyje be pabaigos“: „Tikiu ir sujuda kalnas/ ir jeigu nesujuda kalnas/ netikiu kad tikiu“.

Atsakymas: Poezija ir sofizmas - vieno stalo sugėrovai. Niekas negali tavęs pakeisti, jeigu tu pats nenori. Gražios gali atrodyti žmogaus abejonės, ach, kokia ji depresuota Prozaku, ach, kaip kažkas myli negali, ach, kaip fainai kažkas nusivylė ar kažkas pralaimėjo, kažkam nebestovėjo. Atleisk ir už grubumą. Manau, kad antikinis savimi mintančios ir taip nuolat atsinaujinančios gyvatės simbolis yra puikus ir religinėmis konotacijomis nesusaistytas, tai yra, lengvai modifikuojamas be aistringos visuomenės reakcijos, simbolis žiniasklaidos priemonei. Rytoj gyvatė bus ta pati ir nauja. Mes taip pat tikime laisva žmogaus valia, todėl ir pasisakome už subsidijų Lietuvos kino kūrėjams panaikinimą. Ach, buitis, ar to tu norėjai, pradėdamas kalbėti poetų citatomis?

Kur dingsta šviesa? Išjungus šviestuvą kambaryje matosi tik šviesesni daiktai, o visi kiti dingsta. Apie fiziką nieko neišmanau, todėl nenorėčiau iš tavęs išgirsti nieko, kas būtų susiję su natūraliais ar dirbtiniais šviesos šaltiniais. Daiktai, buvę apšviestais kūnais, tampa nebeįžiūrimi. Ar tada jų nebėra, o apie jų buvimą šalia sprendžiu pasikliaudamas tik patirtimi? Jeigu kiekvienas daiktas yra vienintelė tiesa, o tiesą paneigti sunku, kodėl tamsa atneša kitą tiesą? Kodėl, išjungus Uroborą, jo tiesos nebelieka. Kažkur, lengvai apčiuopiamos. Bet lieka kita tiesa, kaip forma.

Atsakymas: Jeigu mes suklystame, džiaugiamės, galėdami pataisyti. Mes taip pat manome, kad formos neįmanoma atsieti nuo turinio, tačiau žinome, kad žmogus gali bandyti sustabdyti akimirką žavingą.

Tiesa yra viena ar visa? Kaip manai, ar objektyvi tiesa ir subjektyvi tiesa, kurią randu Urobore, nėra absoliučios tiesos nelaisvėje? Nes absoliuti tiesa yra tai, kas yra, ir yra nebūtinai Urobore. Ar tai, ko nežinai, gali vadinti netiesa? Ir jeigu mes negebame užčiuopt vienos tiesos, ar tai reiškia, kad jos ir nėra? Vienos arba visos tiesos? O jeigu yra tik dalis tiesos, kaip patikėti tuo, ką skaitau Urobore? Sakysi – „gali ir netikėti“. Atsakysiu – „galėčiau patikėti“.

Atsakymas: Aš nebežinau, ką tu vadini tiesa. Galbūt apskritai kokį kamuolį lauke. Mes sakome tiesą. Kartais gražiai, kartais grubiai, kartais negrabiai, tačiau sakome tiesą. Aš tikiu ir žinau, kad tyloje siela išskleidžia sparnus. Tavęs niekas negali priversti patikėti.

Atleisk, jeigu nesugebėjau atsakyti į tavo klausimus. Tokiu atveju paklausk šio žmogaus:

nastaravicius

Kaip atskirti vieną tiesą nuo kitos tiesos? Ar tiki, kad yra tik tai, ką parodo slėgio matuoklis arba voltmetras? Jeigu taip, ar tik dėl to įmanoma susikalbėti, nes visiems jis gali parodyt tą patį? O visa tai, ko jie neparodo – nėra. Jeigu tikiu tuo, ką perskaitau, pamatau ir išgirstu, jeigu tai vadinu tiesa, ar viskuo kitu galiu netikėti? Apie kritišką mąstymą nieko neišmanau, todėl nenorėčiau iš tavęs išgirsti nieko, kas būtų susiję su informacijos atsirinkimu ir tikrinimu. Kaip ištverti, jei nori žinoti tik vieną tiesą ir neabejoti jos tikrumu? Jeigu Uroboras yra tiesa, jeigu stalas, prie kurio dabar sėdžiu – tiesa, kodėl yra ir daugiau tiesos? Nes štai virtuvėje stovi kitas stalas. Tai tavęs neerzina?

Karolis Jachimavičius

Jis man atsiuntė tuos klausimus kaip viešą laišką.

Tiesa

prie ko čia nastis?

Karolis Jachimavičius

Pats paskaičiau, ten labai mažai mano minčių parašyta. O, gimė idėja.

Karolis Jachimavičius

O didysis mano tikslas probėgomis aprašytas čia: http://www.uroboras.lt/2009/06/11/kas-yra-pramogu-valstybe/

Deja, jo įgyvendinimui reikia patekti į Seimą, nes bandyti pakeisti kitus, ką aš, deja, dariau, įvairiomis formomis kritikuodamas Valinską ir jo draugus, yra neįmanoma.

Apklausos

Lietuvos gyventojau, kas jums svarbiau? Kurį labiau palaikot?:

Komentaras

Lietuvoje intelektinės nuosavybės vagys ruošiasi kurti "Piratų partiją". Piratavimu yra vadinamos intelektinės nuosavybės vagystės, tad jau pavadinime pasakyta, koks yra jų tikslas - vogti, imti be atlygio tai, ką sukuria kiti, prieš tų kūrėjų valią.