Citata
Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.
"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".
Naujausi komentarai
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Tava mama apie Dieve, išmokyk mus meilės
- Vytautas apie Tapytojas Vladas Mackevičius savo „10 NE“ surinko iš asmeninės kūrybos
- doctorelviswhyte@gmail.com apie Skomantas Janonis: "Prašau palikti mus ramybėje"
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- Anonymous apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- kaimietis apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
- LR apie Giedrius Drukteinis: “Tegu tik politikai man nepisa proto”
Apie mus
Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.
Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"
arba mob. tel. nr. +370-610-07086.
Niekas nenorėjo žaisti
2011.12.10 - 21:01 įrašė K. Jachimavičius
Seibutis ir Rice'as prieš Asseco Prokom išėjo taip nuotaikingai sukiodamiesi lyg būtų numatę krosuveriais sulaužyt keletą čiurnų. Atrodė, kad pareis įspūdingas krepšinio šokio teatras, bet pasisukioję toje erdvėje, kurią lenkai palikinėjo iš pradžių, jie nustojo ir naujų savo ribų neperženginėjo. Atsitraukė. Nors atrodė, kad jeigu būtų įkvėpę ir žaidę, būtų sumindę kaip prancūzus. Bet čia buvo Lenkija, kurioje lietuviams visada keista.
Valančiūnas atsitraukė nuo krepšio, kad įmetęs kelis kartus turėtų daugiau erdvės veikti, veržtis ir dėt per galvas su bauda, suktis į kairę pusę ir pan., tačiau antroje pusėje, kurioje per trečią kėlinį „Rytas“ pelnė 6 taškus, Valančiūnas nei gavo kamuolių po krepšiu, nei kiti komandos žaidėjai veržėsi į baudos aikštelę. Išlipo komanda iš schemos ir nebesuprato, ką daryt. Bene vienintelis po krepšiu veržęsis žaidėjas antroj pusėj buvo aukštaūgis centras Renaldas Seibutis. Rašičius tuo tarpu žiūrėjo tiesiai iš pikenrolo laisvą išpopinusį Mindaugą Katelyną ir atrodė, kad tuoj sulinks ant parketo kaip heroino narkomanas, sakydamas „Ei, Minde, pažiūrėk, kokios spalvos!“. Ir nedavė kamuolio. Kartais atrodo, kad jis tyčia vilkina žaidimą.
Beveik niekas nenorėjo žiūrėti į krepšį antroj pusėj. Rice'as nieko nesurezgė ir atvirai ignoravo prie tritaškio kampe piknikaujantį Jomantą, kuris ką tik buvo įmetęs du iš eilės! Pirmoj pusėj jis pabandė ne laiku ir ne vietoj Valančiūnui užmest aliūpą ir tada turbūt nusprendė, kad jo įžaidėjiškos pareigos atliktos. Vėliau dar kartą iš draugiškumo aklai įsibėgėjo ir nežiūrėdamas atsisuko, kišo kamuolį savo septynioliktam numeriui. Jis per daug Jordano prisižiūrėjęs. Apsisukdamas iš puolimo į gynybą irgi stingsta, reikia jam susivokt, ką daryt. Labai geras gali būt, jeigu pradėtų pasuot ir jaust, ką ir kaip pasuoja. Jei pasuotų su meile. Kramtyk, ką pasuoji, Tyreseai!
Tik pabaigoj, kai reikėjo vytis ir laimėt, „Rytas“ nusprendė pažaist savo žaidimą. Valančiūnas gavo kamuolį, bauda. Iš baudos visada būna naudos, kodėl to nedaryt? Susikrovė penkis taškus ir vėl išsitaškė pralaimėt.
Babrauskas vėl pro Robertsą laisvą vaikščiojo. Šįkart netgi tiesiai į jį žiūrėjo, bet paso vis tiek neatidavė. Bent padirbo žaisdamas trečiu numeriu, kamuolių atšokusių pasiėmė, bet pasodinęs Jomantą ir išleidęs mažą penketą Džikičius greito žaidimo neužkūrė. Vieną kartą komanda greitai ir protingai (ne du prieš keturis ir nelėkdami nesidairydami kaip bizonų kaimenė) sustūmė kamuolį į priekį ir tai pirmoj pusėj. Ir to jiems užteko. Kam kažką daryt, jeigu gali tai padaryt? Reikia išbandyt ką nors naujo – buriavimą, šaškes, kulinariją.
Ūselių snaiperis Seibutis pirmoj pusėj bandė eksperimentuot su Valančiūnu kairėj pusėj. Palei liniją jis kaire puse veržias gerai, bet kai pabandė maždaug 45 laipsnių linija pasivaryt, pasipynė rankos. Valančiūnas klanktelėjo iš šešių metrų. Kartais pataiko, dažniau jam reikia mest iš toli, pavojingintis.
Robertsas prie tritaškio mindžikavo neapsispręsdamas ir tas daug naudos nedavė, tik pramestus metimus. Bet gynės dažniausiai gerai ir buvo kovingas. O Samardžiškiui pirmoj pusėj po krepšiu paliko atvirą kairę, jis kiek dvejtelėjęs pasisuko ir plumptelėjo kaire ranka leiupą minkštą kaip zefyrą. Kuris kitas taip pavarys? Reikia pavaryt, nebėra ko atidėlioti, sezonas įpusėja, žaisti reikia, įsitempti taip, kad atsipalaiduotum. Hahaha. Lengva pasakyt.
Apklausos
Komentaras
Niūskės
-
2011.12.16 11:36Klubas.lt
-
2011.12.15 17:10lrytas.lt
-
2011.12.15 15:00FOF
-
2011.12.06 16:52Despotin fam
-
2011.11.25 14:19Delfi
-
2011.11.23 14:20Delfi
-
2011.11.02 11:58Mixcloud
-
2011.10.26 17:46Maxima
-
2011.10.25 21:34Lietuovos rytas
-
2011.10.25 15:04Soundcloud
„Ei, Minde, pažiūrėk, kokios spalvos!“ stipru :)