RSS

Surinkti turinį

Citata



Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.

"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".


Apie mus

Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.

Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"

arba mob. tel. nr. +370-610-07086.

Mergina su suomišku peiliu

Valstybėje literatūros padėtis prasta. 

Mečys Laurinkus parašė romaną. Nieko apie pilietinį šaltąjį karą tarp valstybininkų ir nevalstybininkų ar šnipus, apie pokario Sibire ir Lietuvoje vykstančią istoriją su lietuvės ir azerbaidžianiečio dukra Elektra pagrindiniame vaidmenyje. Vadinas "Elektra", išleido "Baltos lankos"

Būtent vaidmenyje, nes rašo Laurinkus kiniškai, lyg rašytų siužetą ir įvykiai dažniausiai čia neišreikšti žodžiais, kaip būna geroje literatūroje, įtampą turi įsivaizduoti. Ėjo ėjo veikėjas, tik šast, jam pistoletas prie smilkinio.

 

Negaliu sakyti, kad jis yra netalentingas rašytojas. Mečys Laurinkus yra talentingas rašytojas. Trilerio siužetas jam tikrai galėjo gautis geras, jeigu būtų rašęs be elegijos, kurią dažnas įjungia, kalbėdamas apie trėmimus ir partizanus. A la „parkrito motušė purve prie vežimaičio, o sūnaitėlis tik mirksėjo akytėm, taip jam buvo viskas neaišku. Motušė tik užsikosėjo, pasimuistė purvastyj ir bandė užsikloti, rankomis matažgodama angeliukus ir čepsėdama kaip pelėda“. Na nana, nana nana nana, nananyna, nanana. Parašyta „Elektra“ tokiu rytmingu mykimu su įmantriais folkloriniais žodeliais, veikėjai beveik vientisai kalba sinonimais („sukti“ vietoj „eiti“ ir taip toliau, ir panašiai), ir visų kalba yra panaši vieno į kitą, o Elektra 1954-ais sako, kad ji nevartoja alkoholio. 54-ais ne „negeria šnapso“, o „nevartoja alkoholio“? Na, gal...

 

O siužetas toks, kad ta Intoj augusi Elektra (ten pat augo vaikystėj ir Laurinkus) turi parlydėti vaiką, kurio motina už ryšininkavimą partizanams buvo ištremta, į Lietuvą ir tapti stribų informatore. Atvažiavusi prie Plungės susideda su partizanu ir taip atsiskleidžia, kad sunku įvertinti pokario sumaišties dalyvius – kad ir partizanų buvo žudikų, ir dorų partizanų, ir žvėriškų stribų, ir tiesiog tarnautojų.

 

Sunku, bet reikia. Ir šituos kampus Laurinkus dažnai rodo ne pasakodamas konkrečius poelgius ir veikėjų moralines dilemas, o tiesiog įterpdamas sakinį: va, vaikeli, Mantuk, bolševikai, ne rusai iš esmės šitą šaršalą sukėlė. Na, tai gali būti veikėjas komunistas, ir veikėjas baltasis. Gali būti veikėjas ūkininkas, ir jį nušaunantis partizanas. Kaip yra veikėjai stribai, kurie myža ant partizanų lavonų. Šitam romane tuos ankstesnius dalykus turi suprasti, o ne išgyventi. Atrodo, iš pareigos jis parašė šį romaną, ne iš noro, kad jo balsas skambėtų.

 

Ir ta pati Elektra. Pasakotojas kaip apsėstas vis kartoja, kad jos tėvas azerbaidžianietis (turbūt Laurinkus buvo Azerbaidžiane, kur apžiūrėjo deginamas dujas ir apsilankė zoroastristų šventykloje), kad jos tėvas azerbaidžianietis, kad jos tėvas azerbaidžianietis, kad jis išmokė ją mėtyti peilius, kad jis ją išmokė mėtyti peilius, ji gali iš toli pataikyti į penkių kapeikų monetą, tačiau jos vidaus pasaulio praktiškai nėra, tik prisiminimai apie tėvą. Ji tik dulkinasi su visais, jeigu gyvybei pradeda grėsti pavojus. Ir kai pagrasina vienam raudonarmiečiui stotyje nupjauti pimpalą, tas negrįžta su gauja kitų? Na, mažiau reikia merginom su drakono tatuiruotėm sekiot. Kažkiek charakterio dar turi Mantukas, kuris Sibire apie save kalba trečiu asmeniu – anas patyrė prižiūrėtojos patyčias ir draugystę su rusu Vovka, kuris norėjo tą prižiūrėtoją papjaut. Viskas. Visų kitų pasaulius susikurkit patys. 

 

Taip pat atrodo, labai nori Mečys papasakot apie zoroastrizmą, tačiau iš Elektros prisiminimų apie tėvą nesuprasi, ar tai jo paties požiūris į pasaulį, ar zoroastristų citatos.

 

Žo, talentingas. "Pokaris Lietuvoje išnagrinėtas labai paviršutiniškai", sakė Laurinkus duodamas interviu "Lietuvos rytui" šios knygos proga. Tai ir nagrinėk, o dabar tik prototipus supaišei. Bet nagrinėti jis vis dėlto nesiruošė: "Todėl norint nupasakoti tuometinę psichologinę, socialinę, politinę situaciją, reikia atsiriboti nuo gerai žinomų faktų", dar sakė. Politinę situaciją atskleisti be faktų? Tai misticizmo forma? Psichologinė situacija kitokia? Žmogus kažkuo pokaryje buvo kitoks? Toks požiūris kiek prieštarauja jūsų krikščioniškam universalistiniam požiūriui (kuris nėra klaidingas).

Apklausos

Lietuvos gyventojau, kas jums svarbiau? Kurį labiau palaikot?:

Komentaras

Lietuvoje intelektinės nuosavybės vagys ruošiasi kurti "Piratų partiją". Piratavimu yra vadinamos intelektinės nuosavybės vagystės, tad jau pavadinime pasakyta, koks yra jų tikslas - vogti, imti be atlygio tai, ką sukuria kiti, prieš tų kūrėjų valią.