Mama per dukros vestuves pasakys, kad nekenčia vestuvių. 

„Noriu pasveikinti, pasidžiaugti ir padėkoti“, ironiškai savo kalbą „Scanoramos“ atidaryme pradėjo Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Kai jau visai nėra ką sakyti, politikai sako tokius dalykus. Siekti, stengtis ir skatinti, žinot. "Džiaugiuosi, kad esate gyvas, reiškia, vis dar yra galimybė, kad prisidėsite prie mūsų skaitymo įstrižai programos, į kurią mes sukišom 2 milijonus ir sudalyvavo 35 žmonės". 

Juokinga ir linksma girdėt tokius vidujiškus politikų juokelius, tačiau tai ir reiškė, kad kalba bus standartinė. Bet man patiko tos paniatkės. Jis taip pat užsiminė, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prisipirko bilietų ir susiradęs jį akimis sugugeno. Gaila jam bus palikt ofisą.

Gelūno kalbą taip pat žiūrėjo Europarlamento narė Radvilė Morkūnaitė, Vytautas Radžvilas, AMP, Sigitas Parulskis, Kristijonas Vildžiūnas ir Uljana Kim, Audrius Stonys, o premjero patarėjas Mykolas Majauskas su popkorno dėžute rankoj, kiek supratau, nuėjo žiūrėti „The Real steel“.

Festivalio galva Gražina Arlickaitė prieš von Triero „Melancholiją“ sakė „Mano žinutė jums - „Melancholija“ ir tik „Melancholija“, bet aš vis tiek dar nueisiu bent „Ministro“ pažiūrėt. Vienas vadovų Justas Rožėnas apie jį šaukė „Klasė“, aišku, kad geriau negu „In the loop“. „Galvok, ką nori“, šūkauja jie. Smagu, kad bent kažkas Lietuvoj supranta, jog šunys loja, o karavanas eina. Ir iš kitos pusės – kad neieško pataikūnų.

O von Trieras „Antikriste“ buvo užsimanęs sunaikinti moterį, „Melancholijoj“ nori sugriauti visą pasaulį su visais jo žmogeliukais. Pasaulis baigias, milijonmečius už Saulės slėpusis planeta artėja link Žemės, tuoj susidurs, groja smuikai, ar matot, kaip tai didinga, totali mirtis, totalus griuvimas?

Iš pradžių jis parodo tą pasaulio pabaigą, paskui rodo, kas vyko vienuose namuose kelias dienas iki to. Vestuvės vyko ir pasaulio pabaigos laukimas. Rodo jis dažniausiai šokinėjančia kamera, kuri turi suteikti dokumentalumo pojūtį, bet jeigu kažkas čia stebi iš šalies, tai kaip po Žemės išnykimo išliko įrašas? Ir dreba kartais ta kamera visai ne į temą – kai Justine (Kirsten Dunst) atverčia knygas ties norimais piešiniais ir stato jas ant lentynėlių, ji juda lyg būtų tarp bėgančių bizonų patekus. Nors gali būti, kad von Trieras tokiu stilium norėjo supriešinti dažnai didingai vaizduojamą pasaulio pabaigą, tačiau toks metodas neprisidėjo prie apokaliptinės nuotaikos sukūrimo, o ir pradėjo jis filmą būtent nuo klišės – pasaulius griūna. Užsimanęs, karpo von Trieras daug, bet nepamiršta pridėti Kirsten Dunst iškirptės stambiu planu ir scenos su ja nuoga, besimaudančia planetos Melancholijos melsvoje šviesoje. Oh, she's so starring!

Neprisideda prie pabaigiškumo ir užuomina, kad Justine turi ekstrasensiškų gebėjimų. Tai visiškai paaiškina, kodėl ji per savo vestuves, nuo kurių vaizdų prasideda filmas, elgiasi kaip per pasaulio pabaigą – pavėlavusi eina ne pas svečius, o aplankyt arklio, eina nuo stalo pamiegot, palieka savo jaunikį kambarį ir permiega su kitu, pasiunčia savo bosą. Kitaip tai būtų moralas, kad mes elgiamės lyg per pasaulio pabaigą, nors jos nėra, bet von Trierui tas turbūt nepatogu, jam Holokaustas atrodo juokinga.

Prie stalo sėdi Charlottės Gainsbourg, kartu su ja įstabiame „Leminge“ vaidinusi Charlottė Rampling, Kieferis Sutherlandas. Šitas vaidina Claire (Gainsbourg) labai turtingą vyrą, kuris pastatė šį vestuvinį vakarėlį, todėl jaučiasi turįs teisę reikalauti, kad nuotaka būtų laiminga. O nuotaka nelaiminga, jos motina (Rampling) pagiežinga, tėvas durnas, bosas šlykštynė, viską velniop sumaučiausiose „Šventės“ tradicijose.

Filmas iš dviejų dalių, pirmoje – Justine vestuvės, antroje Claire blaškymasis prieš pasaulio pabaigą. Kokie kvaili tie turtuoliai, visada vaidina laimę, va, ir Claire sako Justine, kad ši turi būti laiminga, bet kokie jie nelaimingi, seniai reikėjo viską siųsti šešiolika kompaso krypčių, byloja von Trieras, pažiūrėkit, Justine viską siunčia ir taip išsilaisvina. Tik berniuką bando paguosti, išgalvodama jam olą, kurioje jis gali pasislėpti.

Bet neišeina jam pavaizduot tos turtuolių šeimos nelaimingos. Jie visai normaliai gyvena.

Pasaulis baigias įspūdinga scena su įspūdingai suredaguotu garsu ir bent porai minučių stoja tyla, šmėžuoja titrai. Ir kas iš to?