Nors vakar prieš Zagrebą Weemsas pradėjo vangiai ir nematydamas jį stabdančių gynėjų prarado du kamuolius iš eilės, tačiau vėliau atsiskleidė ir su Popovičium labiausiai prisidėjo prie svarbios „Žalgiriui“ pergalės. Grožis žiūrėt, su kokiu lengvumu ir kaip aukštai jis prasiveržęs pašoka, kaip lengvai sprogsta pirmu žingsniu ir atsiplėšia nuo varžovų. Kai jis grakščiai praėjęs pro gynybą parodo amerikietiškas krepšinio madas, pasimato, kaip toli toli lygiavertė Europos ir JAV konkurencija.

Weemsas „Žalgirio“ kontekste atrodo įspūdingai – greitas, šoklus, gali veržtis vienodai sėkmingai iš abiejų pusių. Taiklokas. Tačiau nepanašu, kad komandos draugai jo ieškotų todėl, kad jis gali kažką sukurti. Ir pats Weemsas dažniausiai kantriai nuleidžia akis ir pagarbiai klauso komandos draugų patarimo.

„Žalgiris“ šiandien prieš „Panathinaikos“ išėjo atsipūtęs, nes pagaliau suprato, kad ne iš karvės žaidžia. Tačiau jeigu nenori hastlint prieš „Panathinaikos“, jie yra paruošę keletą juokų.

Vidutiniškas čempionatas su vidutiniška rinktine baigėsi. Finale nuolat pasimetę prancūzai vėl pasimetė ir pasidavė likus dviems minutėms, kai ispanai turėjo vos 14 taškų. O Lietuva taip ir nesužaidė labai gerai. Aš manau, kad jie atidavė ne viską.

Jeigu sumetam septynis taškus iš eilės, reiškia paskui dar iš eilės 33 įmesim, todėl galim nebežaist. Bet pala - varžovai tai žaidžia. O mama, pailsėt net per rungtynes normaliai negalima!

"Atstovėsim", nusprendė Lietuvos rinktinė ir nuėjo stovėt, kol makedonai puola savo puolimą.

Rungtynių spektaklis prasidėjo nuo to, kad NBA čempionas sėdėjo ant suolo ir autistiškai lingavo į priekį ir atgal. Lietuviai pradėjo lyg atidarydami čempionatą ir staiga netikėtai centravo Kaukėnas, o Jasikevičius alley-oopsus pasavo Pociui. O teisėjai nusprendė, kad per krepšinio žaidimą liestis negalima.

Kad tik Kalniečiui būtų daugiau gimtadienių per savaitę, jeigu jis sugeba ne tik prišaudyt tritaškių, bet ir iškišt sau nebūdingą pasą po pikenrolo atsidengusiam centrui, kai Kaukėnas ir Pocius bijo tai padaryt. Valančiūnas, tas centras, kuris visus metus Ryte praleido panašioj atostogų pozicijoj ir pažaisdavo tik su Jasikevičium, ir šiandien kelis kartus buvo išėjęs pasui priimti į viršų pakeltom rankų.

Vakarykščiame Lenkijos papurtyme Lietuvos komandoje atsirado šiek tiek komandos. Bent jau susikaupimu ir noru laimėti. Pocius žaidė protingai ir nors vis dar atrodė, kad veržtis jį varo su šautuvu, pasiveržęs ir pasikankinęs, iškišdavo vis geresnį pasą ir nepikntaudžiavo žaidimu. Kalnietis kiek pasimakalojo, kai jam reikėjo įžaidėjaut, bet puldamas vienas mėtė be klaidų.

Darekai, o Darekai. Lawrynowyczius D. vakar prieš Latviją atrodė net komiškai, kai pabandė gintis nuoširdžiai. Makalavo rankom lyg nemokėtų plaukti ir būtų įmestas į vandenį. Ir puolime kartą atidengė draugišką ugnį, nežinodamas kur eiti, susidūrė su komandos draugu. Ujėj, koks nezgrabnas buvo. Tvirto žaidimo nugara į krepšį, kaip rodė prieš Slovėniją, vakar nerodė. Bet gali.