Duok ir atimk.

Vladimiras Laučius šiandien Delfije labai teisingai primena daliai konservatorių, kad kritikuodami liberalizmą jie atmeta pačią laisvės idėją, ant kurios, leiskite man pridėti, stovi ir mūsų valstybės, visos civilizacijos pamatai. Galbūt tai persimeta nuo diktatoriaus kelią blizginti bandančių tautininkų, nežinau, bet tikrai iš neapykantos.

Tačiau Laučius ir nusišneka, vadindamas krikščionišką politiką oksimoronu. Juk būtent iš krikščionybės atėjo visų lygių prieš Dievą principas, kuris niekaip nedera su tuo, kad kažkas soste sėdi Dievo, būtent krikščionybė akcentuoja laisvą valią. Liberalizmas yra tik krikščionybė be tikėjimo. Būtent todėl kartais politikų kalbose galima išgirsti valstybės sudievinimų ir kitų pseudoreliginių šnekų. Transcendencijos poreikis išlieka.

O iš kur kilo ši kai kurių pagieža liberalų atžvilgiu? Iš kai kurių žmonių atsisakymo pripažinti, kad kitas, koks nors homoseksualas, irgi yra laisvas. Tačiau tai nereiškia, kad visi jo veiksmai yra geri. Pavyzdžiui, moters vaidmens simuliavimas iki vedybų reikalavimo. Teisės yra kuriamos. Ar liberalizmo tėvai ką nors šnekėjo apie žmogaus teises į švietimą ir mediciną? Transparency International nuėjo dar toliau - pareiškė, kad skurdas yra žmogaus teisių pažeidimas. Reiškia, žmogus turi teisę būti turtingas. O Lietuvoje turi būti gražu.

O kaip užtikrinti, kad žmogus būtų turtingas? Bent sąlyginai. Palyginus su kitais vargšais. Duoti jam pinigų. Iš kur juos paimti? Iš tų turtingų. O jeigu jie nenori duoti? Atimti prievarta. Kaip skatino Marksas.