Nesulaukęs atatinkamų tarnybų pagalbos, vyriškis pats save ištraukė iš pelkės.

Arba kokio dydžio yra žurnalistų nekompetencija. Arba kodėl Lietuvoje visi rašo straipsnius.

Mūsų sistemos sienos dažniausiai iš kortų, stogai iš sniego, grindys iš plastelino, užuolaidos iš makaronų. Pakabini ant tokio pastato vėliavą ir jis nugriūna. Nes kai kurie žurnalistai net pacituot nemoka! Štai Kristina Navickaitė ir Irma Jurgelevičiūtė įsitikinusios, kad jų buvę vyrai pila ant jų purvą, tačiau "Lietuvos ryto" antraštė teigia, kad tai ne vien jų nuomonė, bet taip tikrai yra. Paima koks nors žurnalistas interviu ir nors tai iš esmės yra žinutė (dar jis gali rinktis nieko neliesti ir palikti pokalbį toks, koks jis buvo), šaltinių teiginius jis paverčia bendrais teiginiais, paverčia pašnekovo nuomonę bendru teiginiu, pavadina straipsniu (kas yra plati problemos analizė). Irma Jurgelevičiūtė sako, kad buvęs vyras pila ant jos purvą, žurnalistas rašo "Buvęs vyras pila purvą ant Irmos Jurgelevičiūtės", nors galbūt jis sako tiesą.  Teiginys suformuluotas, jį perskaitė dar kažkoks greitatikis, ir štai skrenda per Lietuvą. Atvažiavo iš Norvegijos uogautojas, jis sako, kad jį sumušė policininkai. Žurnalistas rašo "Uogautoją Norvegijoje sumušė policininkai", nors galbūt uogautojas išprovokavęs muštynes susimušė su serbais ir gavo už tai parų.

Ant tokio namo sienos geriausiai tiktų užrašas "Zdes' by'li Laima i Drasius".