Fiksuoja draugo vėžininko draugės neištikimybę. Juokingiausia linija filme "50/50". 

Ką kritikai rado Jonathano Levino „50/50“? „Review aggregator Rotten Tomatoes reports that 93% of 170 critics have given the film a positive review, with a rating average of 7.6 out of 10“. Turbūt todėl, kad išgirdę „vėžys“ visi įjungia dainelių režimą ir pradeda linkėti geros kovos su vėžiu. Nuo vėžio miręs žmogus visada biškį herojus, nes jis neva kovės.

Vėžys yra psichosomatinė liga, priklausanti nuo žmogaus sprendimų. Žmogus pats save sugraužia ir vaisto nuo to būti negali. Galima išpjaut auglį, galima jį švitint, bet noro gyventi niekas neįpūs. Žmogus nukreipia energiją ne į išorę, o į vidų, ir taip save sunaikina.

Tačiau 50/50 žurnalistui (Joseph Gordon Levitt) vėžys yra liga, kuri kyla iš kažikur. Genų. Genams labai patogu viską suversti, nes jie tokie naujoviški. Tik vieną pastabą į temą galima išgirst iš žurnalistą guodžiančios terapeutės: vėžininkai jaučia numbness.

Gordonui Levittui puikiai pavyksta tapti rėkiančia šiknaskyle, bet pati istorija yra per nuobodi. Sethas Rogenas praktiškai vaidina save patį, šneka bajerius apie tai, kad sutvarkęs namus, nusipelnai blowjobo, ir visur mato putes. Juokingiausia šioje komedijoje, kad vėžininkai labai mėgsta žolę.

Sylvaino Estibalo „Gazos paršiukas“ - jokia komedija, kadangi kai pabaigoje į vieną susieina palestiniečiai ir žydai, fone skamba monologas apie taiką ir jos galimybes. Tačiau ten įdomu pažiūrėti į palestiniečių kasdienybę, kaip paršiuko savininkas arabas atidengia užuolaidą, o vietoj lango – bombos pramušta skylė. Palestiniečiai su žydais vieni kitus keikia ir nepasitiki, tačiau vieni be kitų negali. Net ir pagrindinis veikėjas džiaugsmingai prisijungia prie kalašnikuotos eisenos, pašūkaloti intifadinių šūkių. Tas parodyta juokingai, tačiau tai retas epizodas.

„Another Earth“ išvertė „Antra žemė“. Trys filmai yra „Kino pavasaryje“ su žodžiu another, visi trys netiksliai išversti. „Another silence“ nėra „kitokia tyla“, yra „kita tyla“, „another year“ nėra „dar vieni metai“ yra „kiti metai“.

Mike'o Cahillo „Another Earth“ yra hipsteriška metafora savęs paieškoms ir radimui. Šiaip mes esam ten, kur esam, bet kartais to nepastebim ir paklystam. Išeinam, dar sako. Tai paauglė Rhoda prigeria alkoholio, vairuodama užsižiopso į danguje pasirodžiusią planetą ir trenkiasi į mašiną, užmušdama nėščią motiną su vaiku ir pasiųsdama į komą vyrą. Vėliau paaiškėja, kad ta planeta yra lygiai tokia pati Žemė kaip mūsų ir ten gyvena mūsų antrininkai, darantys tą patį, ką mes dabar darom. Paraleli realybė.

Išėjusi iš kalėjimo Rhoda eina atsiprašyt to vyro, tačiau neišdrįsta ir apsimeta valytoja. Pradeda kas savaitę valyt jo namus ir jie netrunka susikopuliuot, bet sužinojęs tiesą vyras įsiunta. Tada Rhoda laimi teisę pirma skristi į tą antrąją žemę, tačiau padovanoja tą progą tam vyrui. Ir tada sutinka antrą save. Taip mes sužinome, kad by letting go, you find yourself. Tiesa.