Greitai užsidegęs kreizi frogas greitai ir atvėso 

Šiandien rungtynėse prieš "Galatasaray" Artūras Jomantas aršiai kovojo po krepšiais, net lindo centruot. Kamuolio negavo, tačiau turbūt toks buvo Džikičiaus planas pratampyt turkų gynybą po krepšiu, kad būtų lengviau Valančiūnui.

Kadangi Džikičius praeitus du kartus po rungtynių labai mėgdavo kalbėt apie savo planą, šįkart paklausiau, kurios dalys neveikė. Tada jis pradėjo aiškint, kad joks treneris negali 100 procentų sukontroliuot žaidimo aikštelėj.

Nuo Jomanto pasistumdymo po krepšiu Valančiūnui lengviau nebuvo. Porą kartų kamuolį ėmė prie tritaškio, nepataikė iš po krepšio, o pikenrolai nėjo nei su Rice'u, nei su Jeretinu. Su Jeretinu dar labiau nėjo, nes kartą Valančiūnas baudos aikštelėj jau buvo pagavęs atostogas, kai yra laiko apsidairyt ir apsispręst, į kurią pusę judėsi, ne vien griebtis pirmos pasitaikiusios galimybės. Rice'as po užtvaros pasą atidavė tik kartą Robertsui. Daugiau bėgo akis išdegęs, svilino laiką, metė per rankas. O Jeretinas vieną užsimezgančią staigią ataką apskritai sugadino, nelindęs iš užtvaros link krepšio. Jis tuoj viską sutvarkys, jis čia ramiausias, todėl uždels atakas ir lėtai vedžiosis kamuolį.

Kai kurios atakos antram kėliny buvo tiesiog chaotiškos. Robertsas rodo Valančiūnui, kur eit, tas kelia rankas ir piktinasi kažkokiu netikėtu pokyčiu. Kai atėjo laikas žaist ir visi atsipalaidavo, pasijautė savo kailyje, pasirodė, kad iki komandos dar labai toli. Net užuomazgų nėra.

Renaldas Seibutis vienu metu užsidegė kaip fejerveras. Ir taip pat greitai užgeso. Po rungtynių prie rūbinės klausiau jo kodėl. Sakė, pasidarė sunku rasti gerų taškų metimams. Bet 11 taškų iš eilės seriją jis nutraukė po pirmo netaiklaus metimo. Bent tris turi iš eilės pramest, kad būtum oficialiai atšalęs. Turbūt nedrįso eit lyderiaut, nes reikėjo didelės žaidėjų rotacijos ir gražaus komandinio žaidimo.

Babrauskas ir Katelynas kamuolio po porą kartų nesugraibė tiesiog lygioj vietoj. Kiek kartų vilniečių kamuolys nelietė lanko, tarp jų ir apylaisvio Valančiūno, ir laisvo Jomanto, nebeskaičiavau. Taip būna, kai žengiamas naujas žingsnis. Meti meti meti taip pat šimtus kartų, kažkur kažkaip nusprendi varyt geriau ir staiga pastebi, kad pasaulis visai ne toks, koks tu galvojai jį esant. Bet tai rodo jų žingsnį į priekį.

Po rungtynių Valančiūno klausiau, ko jam nepavyko įgyvendint. Sakė, kad neapsigynė nuo varžovų pikenrolo. O kaip vertinat jūsų pikenrolą, paklausiau. "O kaip jums atrodo?", pradėjo gintis. "Pusiau. O kaip jums atrodo?", sakau. "Galbūt jūs geriau padarytumėt", sako. Suprask, jeigu negamini muzikos, negali pasakyt, kad daina šūdas. Arba jis tiesiog norėjo pabrėžti tą galimybę, jog aš galiu padaryt geriau. Galbūt. Reikės pašnekėt dėl audicijos pas Džikičių.

Per rungtynes Valančiūnas vėl nerimavo nekantravo negavęs kamuolio. Turi išmokt kantrybės. Komanda jau bando žaisti per jį. Kiek pamenu, pernai buvo kitaip.

Samardžičkis, tas, kur laksto lyg atradęs aukso viduriuką, lyg niekada daugiau stengtis nebereikės, šiandien mėtė vien trumpus ir pro šalį. Robertsas sužaidė kaip lietuvis - atsilikinėjam 16, tai laikas pradėt žaist, te porą dėjimų. Per vėlai. Prieš tai Songaila jį išmaudė porą kartų, vos pajutęs, kad anas į dešinę kiek pasislinko, metės į kairę, pelnė du taškus. Prieš Lietuvą Songaila.

O Seibutis dar manęs paklaustas, ar eis visa komanda kartu papietauti ir aptarti problemų, sakė, kad nei šiandien, nei rytoj. "Nebent džiaugsis kartu", užstojo jį "Delfi" žurnalistas, Seibutis nepaprieštaravo.