Roberto Javtoko varžovas su kamuoliu. 

Nors vakar prieš Zagrebą Weemsas pradėjo vangiai ir nematydamas jį stabdančių gynėjų prarado du kamuolius iš eilės, tačiau vėliau atsiskleidė ir su Popovičium labiausiai prisidėjo prie svarbios „Žalgiriui“ pergalės. Grožis žiūrėt, su kokiu lengvumu ir kaip aukštai jis prasiveržęs pašoka, kaip lengvai sprogsta pirmu žingsniu ir atsiplėšia nuo varžovų. Kai jis grakščiai praėjęs pro gynybą parodo amerikietiškas krepšinio madas, pasimato, kaip toli toli lygiavertė Europos ir JAV konkurencija.

Tačiau iš to grožio vaikymosi vakar Sonny kartais ir susiveldavo. Va, jau įsibėgėjo kirst per vidurį ir pasisukęs šonu bando sužibėt elegancija. Klinkt trumpą į lanką. Klinkt klinkt porą dar trumpų ir pasimatė, kad jis dar turi kur ant fizos padirbt. Stengias padaryt gražiai, bet kartais jėgų tam pritrūksta.

Dar labiau už Weemsą vakar nudžiugino Javtokas, kuris pradžią žaidė taip, lyg jam patiktų žaisti krepšinį. Jis dėjo į krepšį, būdamas tarp dviejų varžovų! Jis sukosi į dešinę ir nemetė iškart, išpasavo kamuolį Weemsui ir trys! Jis pašoko aliūpui dviem rankomis ir dėjo su malonumu. Ne taip, kaip jis pastaruosius metus žaisdavo, lyg pasidavęs, lyg kaltas, o su aistra ir gyvybe kūne, lyg norėtų valgyt ir gyvent. Tegu jis rūko, kad ir po pakelį per dieną, bele tik žaidžia taip, kaip vakar pradžioj. Paskui išėjo dėliot savo sunkių žingsnių vienas ant vieno ir neradęs skylės vėl atmetė kamuolį atgal, nors visą sezoną būtinai po savo valso mesdavo kablį.

Paskui pradėjo ir eksperimentuot, metė iš 3 metrų atsilošęs, ir valsinį kablį metė, ir pradėjo prametinėt iš po krepšio, ir vėl leiapino iš pat po krepšio aukštai į lentą mesdamas kamuolį ir greitai atitraukdamas ranką, bet pradžia buvo įspūdinga. Javtokas pasikeitė!

Bet Kalnietis nelabai pasikeitė. Turiu omeny ne jo gynybą, kad vietom pamesdavo Mulaomerovičių, bet kad vis dar kartais nesiorientavo greitam puolime ir išėjęs 4 prieš 2 pasilaikė kamuolį sau, o kitą kartą viską kiek užkomplikavo ir baigė pramesdamas.

Collinsas išėjo linguodamas nuo swago ir nors jau pirmoje atakoje surizikavo perimti kamuolį ir taip liko savo žmogui toli už nugaros, ir nors kartais rankose subulvindavo kamuolį, kiek prarasdavo jo kontrolę, bet nepamesdavo, vakar sužaidė netikėtai padoriai.

Paulius Jankūnas... Vakar su trenerių štabu žiūrėdami rungtynes apdiskutavom Jankūną. Prisiminėm, kaip jis atėjo į „Žalgirį“ ir visi savęs klausėm – kas tu toks? Nes nežinojom, kad tai Paulius Jankūnas. Bent aš priėjau išvados, kad jis susikaustymu primena Javtoką, tačiau sugeba geriau eksekiūtint, kaip sako, išpildyt. Kiekvieną kartą, kai jis meta ar ką kitą daro, jo judesiuose kažkoks sunkumas. Lyg apmąstytų kiekvieną judesį.

Popovičius vakar kaip ir Weemsas bandė pakliūti ant žurnalų viršelių. Metė kartą tritaškį per rankas, kartą pasavo pašokęs ir pasukęs galvą į kitą pusę. Bet iš esmės irgi sužaidė gerai. Lipkevičius, atrodo, jau rado savo vagelę, bet Butkevičius vis dar žaidžia prieš LKL komandas ir dažnai yra apeinamas ir apstumdomas. Kaip Javtokas ir Rakovičius prieš Kasuną vakar, tik kiekvieną kartą. Delininkaitis vakar pirmoje pusėje pralaidinėjo progas mesti ir progas pasuoti. Nors tai nebuvo žiaurūs variantai, tačiau reaguoti greičiau jis dar gali.

Trifunovičius vakar sodino Kalnietį po pirmos jo pražangos, nors komanda tuo metu įsisiūbavo. Viskas baigės gerai, prasidėjo krušanti Žalgirio tritaškių kruša, tačiau man toks elgesys vis tiek nesuprantamas. Manau, kiekvienas starto penketo žaidėjas turi žaisti apie 30 minučių.

Kitaip nei prieš Bambergą, kur „Žalgiris“ laimėjo, nes turėjo geresnę sudėti ir nedarė daug nesąmonių, vakar prieš Zagrebą jų žaidime buvo ir grūvo. Pasimėgavimo žaidimu.