Ne. (BC Lrytas nuotr.) 

Rašičius metė kaire ranka nuo riešo ir gavo bloką, Valančiūnas sukosi į kairę ir tai pataikė, tai ne, Samardžiskis kaire įšveitė kablį, o Dambrauskas kaire ranka įsuko reversų lay-upą.

Na, Rašičiaus metimas nuo riešo nebuvo tas išsukimas nuo pirštų galų, pirmam kėliny jis bloką susirinko mesdamas nuo riešo pažodžiui – kamuolys buvo kažkur tarp delno ir dilbio. Valančiūnas į kairę sukosi porą kartų, kartą pataikė jumpshotą, kartą ne, bet pastaruoju metu jis pasisukęs į kairę tik taip ir meta, tai dabar visi žino, ko iš jo laukt, jei jis nusprendžia stebint. O kad tik gavęs kamuolį pirmam kėliny ne veržėsi į tą nepatogiąją pusę, o stabtelėjo veržtis inerciškai, turbūt gali ištaisyt tik NBA vystytojai. Verždamasis į dešinę Europoj jis gali pririnkt melejoną baudų. Bet jei Europoj dar veržtųsi ir į kairę, būtų visiems labai blogai. Bet tai ką į tą kairę - reikia būt visą laiką susikaupusiam, stebėt erdvės, kur esi, ką darai, kur varžovai. Tai vargina. Vargina tas krepšinio žaidimas.

Samardžiskis kaire metė puskablį ir jis buvo kur kas geresnis nei Javtoko puskabliai kaire ranka. Bet tai nereiškia, kad Peja linkęs labai rizikuot, kitaip nei Jonas. Toks jaunas, o toks senas, jam užtenka, kiek yra ir jis neatrodo linkęs mokytis kažko naujo. Nors pagal sudėjimą ir vikrumą gali žaisti kaip Jonas. Dambrauskas kaire metė lyg būtų kairiarankis.

Aš čia apie Rygos „VEF“ BBL pusfinalio rungtynes prieš „Rytą“. Latviai tiek nesistengė laimėt, kad Džikičius jau pirmam kėliny pradėjo eksperimentuot Rediku ir Dambrausku, tiek, kad trečias sunkus kraštas Dilys ėjo į startą, ir Babrauskas.

Dilys dar kiek miega. Kai jį baudos aikštelėj užspaudė dviese, pasilenkęs pasą Valančiūnui jis iškišo pagalvojęs – o, laisvas! Bet apskritai neatrodė kaip dešimtas žaidėjas. Ir dar apskričiau – vienintelis iš lietuvių giedojo himną.

Redikas išėjo pasikeitusia veido išraiška. Nebeliko to juoko iš visko. Ir iškart pradėjo sukt layupus. Jis yra visiškai pasiruošęs žaist, jeigu nevaidina labai besistengiančio trenerio pasitikėjimą pelnyti jaunuolio. Kai jis žaidžia ne dėl įvaizdžio, o kaip iš tikrųjų nori, metimai lengvi ir dažnai taiklūs, ir jis net nebūna iki galo susikaupęs.

Robertsas iš tritaškio šiandien metė greičiau ir todėl tiksliau. Atsirado jame tvirtumas. Paleido šiandien sau nebūdingą floaterį, tik ketvirtam kėliny praleido progą mest iš tritaškio, paskui bandė dešinėj baudos aikštelės pusėj daryt verpstę ir pametė kamuolį. Bet apskritai tai jis monstresnis.

Rice'ui tai buvo turbūt prasčiausios rungtynės. Gynyboj jis vėl daug maskatavo rankomis, lyg gintųsi, o puolime užstrigdavo situacijose, kurias anksčiau įveikdavo.

Jomantas vėl nejautė, kur bėga, todėl žingsniavo, o kai greitam puolime pirmoj pusėj ėmė veržtis, ignoravo į priekį išbėgusšį Rašičių. Galbūt iš vis nepastebėjo, bet ne į kamuolį, o į priekį žiūrintis įžaidėjas būtų pastebėjęs. Kai rodė pakartojimą, gerai matėsi, kad varydamasis Jomantas žiūri į kamuolį.

Katelynas ir Seibutis apskritai nežaidė ir net nebuvo reikalo. Nes tai BBL, lyga krepšinio lygiui kelti, kuri yra žemesnio lygio negu LKL. Dar labiau dviejų komandų lyga. Todėl reikia tiems rusams parodyt, kas Lietuvoj šeimininkas ir nežaist su jais. Nes jei žaidi su rusais, Lietuva priklauso Rusijai.