Eglė Ona Žiemytė vakar. 

Dizainerė Eglė Ona Žiemytė, savo rūbus brendinanti "D.efect", vakar „Mados infekcijoj“ sulaukė ne tik plojimų, bet ir ritmingų aplodismentų. Man jos kolekcija išsiskyrė atsipalaidavimu. Pastovėjau eilėje ir atėjo mano laikas interviu.

-Kurių kolegų darbai jums patiko?

-Šiaip man patiko labai Sandros, patiko Lauros Dailidėnienės, Aušros Urbanavičiūtės labai patiko. Lilijos Larionovos. Šiandien kai kurių net nemačiau – Lauros Dailidėnienės mačiau užkulisiuose.

-Ar jūs esat kūrusi celofaninius rūbus?

-Aš esu tą praėjusi. Kai dar gyvenau Kaune, esu kaunietė, dalyvaudavau „Antipodiumuose“, būdavo toks avangardinis festivalis senais senais laikais, du kartus ten esu laimėjusi pirmą vietą.

-Kodėl daug dizainerių pradeda nuo celofaninės mados?

-Visi dizaineriai turi tą praeiti. Turi praeiti eksperimentinį cechą, per kurį tu turi išbandyti viską, medžiagas ir atrasti, kur tu toliau eisi.

-Kodėl būtent celofanas?

-Aš pati grynai celofano tai turbūt kažkokius aksesuarus dariau. Aš dariau iš gipso labai didžiules formas, po to dariau šiaip iš audinio tokias nesąmones. Pačio celofano?.. Įsivaizduok – tu esi jaunas žmogus, tu neturi pinigų, tai kas yra efektinga? Celofanas visada yra efektingas, jis yra be galo pigus. Tu gali iš jo daryti, tu gali karpyti, celofaną gali siūti, klijuoti, dažyti, deginti. Tai medžiaga, kuri turi dideles galimybes, kaip su ja dirbti.

-Girdėjau viena ausim jūsų praeitą interviu, kad jums nepatinka dirbtiniai kailiai. Ar jums patinka natūralus kailis?

-Ne, man patinka dirbtiniai, aš tiesiog sakiau, koks man derinys nepatinka – kailio su sintetika. Natūralus – neturiu aš dar savo nuomonės. Lyg ir turėčiau būti tokia žaliukė, bet aš nesu išsilavinusi taip stipriai, kad galėčiau teigti esu prieš ar ne prieš. Reikėtų daugiau pamąstyt.

-Kokia dabar bus artimiausia jūsų kolekcija?

-Rudens/žiemos? Bus sunkesnė, didesnė, tūriu tiek nuotaika.

-Kieno jūs rūbais rengiatės?

-Čia va mano palaidinė. Šiaip tai paprasta. Aš tokia nestilinga, nes neturiu tam laiko. Visada deduosi tai, ką randu po ranka. Toks darbas, kad visą atiduodu save kolekcijoms, madai.

-Ar kartais rengiatės ir tyčia atsainiai?

-Na, galbūt. Ne tai, kad tyčia, bet tokia natūra vidinė yra – laisvė ir atsainumas. Nemėgstu nuo galvos iki kojų atrodyt tobulai.

-Nešiojat savo rūbus?

-Taip, be abejo.

-Turit pūstų suknelių?

-Vieną dabar dariau, bet ne. Kažkada vaikystėj esu tokių nešiojus. Turi pro viską praeit.