Aušra - kairėje, Diana - dešinėje. 

Dianos Kuzmickaitės ir Aušros Urbanavičiūtės duetas vakar "Mados infekcijoj" pristatė savo juostuotą ir raštuotą kolekciją "Synesthesia", o paskui davė mums interviu.

-Jūs atskirai modelius kuriat, ar ne?

A: -Paskutinę dieną prieš pasirodymą sudėliojam viską.

-Kodėl jūs nusprendėt daryt duetą, jeigu jūs viską darot atskirai?

A: Pas mus telepatinis ryšys.

D: Aušra sako, pas mane yra patrumpintos, bet plačios kelnės. O aš sakau, siaurėjančias sukirpau. Ir žiūrim, kad visiškai tas pats siluetas.

A: Kosmosas visiškas. Aš jai sakau – reikia afrikietiškų audinių. O jinai sako – o, buvau parodoj, mačiau kaukę, irgi galvojau tą patį.

D: Atrodo, viskas savaime susideda.

-Jūs labai daug laiko kartu praleidot?

A: Mes gyvenom kurį laiką kartu, metus kokius. Ir pirmąją kolekciją mes labai natūraliai kartu darėm. Juokdavosi, kad kaip vyras su žmona.

-Tas tamsiaodis tiems afrikietiškiems, tokiems džiungliškams raštams, buvo sąmoningai parinktas, aš supratau, ar ne?

D: Kad kostiumas siūtas pagal jį?

-Kad raštas pritaikytas prie jo odos spalvos.

D: Tiesiog uždedi drabužį ir žiūri, tinka jam ar ne. O jam ir dydis tiko, ir spalviškai.

A: Būna, davaj, matuokis tu, tu ir tu. Ir žiūri – o, šitam gerai, šitą darom. Mes nekuriam tipažui. Kaip Lietuvoj visada būna – kokiai moteriai kuri? Kadangi pusė daiktų universalūs, pagalvojom vyrų paimt.

(Čia įsiterpia du vaikinai, Kazimierėnas su Tarabilda, pagirti mėlyno dizainerių kostiumo, kuris glaudžiai aptempė manekenę)

-Dar buvo tokių geltonų raštų...

A: Tai afrikietiški. Pirkau pas juos Londone. Jie sekmadienį taip pasipuošia. Jie yra šiek tiek kitokie nei visi įsivaizduoja afrikietiškus raštus.

-Diana, jūs dabar kuriat kostiumus Kauno valstybinio dramos teatro spektakliui „Markizė de Sad“.

D: Jo, tai Artūro Areimos, jauno režisieriaus spektaklis. Premjera kitą ketvirtadienį. Ten yra šešios moterys. Bandžiau padaryti kostiumus nesilaikydama epochos, atsiribot nuo kostiuminės dramos, išlaikyt kažkokius tik momentus, bet, aišku, eini į repeticijas, matai, kaip aktoriai juda... Iš pradžių jie tikrai buvo kosminiai. Aktoriai juda, kostiumai mažėja. Man pačiai jie labai paprasti pasidarė, bet mano mama sakė, kad gerai. Gavos teatrališki. Artūras sakė, noriu padaryt iš jų lėles.

-Aušra, o jūs dar kažką darot?

-Vaiką auginu. Turiu planą ir kažką ten, Londone paveikt su rūbais.