Gavę telekinetinių galių paaugliai neįsivėlė į liemenėlių atseginėjimą, sijonų kilnojimą. 

Andrew iš Sietlo yra skaistus, jo motina sunkiai serga, tėvas geria ir jį muša, jį stumdo mokykloje. Andrew nusiperka kamerą ir laikydamas tą kamerą rankoje ir viską filmuodamas, lyg Amerikoj net plastmasinis maišelis yra gražu, su Schoppenhauerį cituojančiu pusbroliu Mattu nuvyksta į vakarėlį. Ten jie pageria ir su Matto draugu, Steve'u, kandidatu į mokyklos prezidento postą, nulekia pažiūrėt keistos skylės, iš kurios eina žemas garsas. Tai kažkoks šviečiantis daiktas, jūrinės minos formos, su kažkokiais ateiviais viduje. Vaikinams pradeda iš nosies bėgt kraujas. Jų gyvenimas niekad nebebus toks pats. Jie įgauna telekinetinių galių, gali per atstumą judinti daiktus.

Tai pirmas ilgametražis 26-erių metų (koks aš ir jūs visi man seni dabar atrodot...) Josho Tranko darbas, „Chronicle“. Lietuviškai jis vadinamas ne „Kronika“, o elegantišku „Vaizdo dienoraštis. Įrašai turi galią“, nors įrašai ten jokios galios neturi ir idėja sukasi ne apie tai, kad viskas filmuojama ranka, o apie tas galias. Tiesiog dokumentiniu stilium nufilmuotas toks filmas atrodo mažiau komiškas, o efektai, kai vaikinai kyla į dangų ir skraido ir neliesdami rankomis stato „Lego“ pilis atrodo įspūdingesni.

Amerikiečiai dažnai gyvena su odos problemomis ir man iš treilerio labiausiai įsiminė juokas, kai tamsusis Steve'as aikštelėje proto galia perkelia moters mašiną ir meta juokelį „Šįkart tai buvo juodasis“, „It was the black guy this time“. Kai filmo pradžioje Mattas atveža Andrew į mokyklą, pirmas vaizdas, kurį jie pamato yra gauja ispanų, ya know what I mean. „O ne“, sako Andrew. Bet tai ne dėl ispanų, o todėl, kad jis nenori į mokyklą. Taip tu gundomas stereotipais išmoksti nekreipti į juos dėmesio ir toliau siekti savo tikslo.

Andrew pamažu pasiunta ir pradeda galiomis piktnaudžiauti. Per jį žūva Steve'as. Jis pradeda plėšti parduotuves. Kad nupirktų motinai vaistų, bet vis dėlto tai plėšimas. Jį užfiksuoja kameros ir viskas gali iškilti į viešumą. Galiausiai taisykles slėptis galvojęs Mattas pats turi kovoti prieš Andrew ir ima skraidyti prie visų.

Geras tai filmas, kadangi humanistinis. Ne aplinka čia kalta, kad Andrew durnas pasidaro, o pats Andrew kaltas. Tačiau būtų buvęs įdomesnis su daugiau amerikietiško gyvenimo, jeigu vaikinai būtų publikai atsiskleidę anksčiau ir jeigu būtų buvęs paaiškinimas, iš kur tas jiems nežemiškų galių pripumpavęs daiktas. Bet ką čia, 15 milijonų dolerių biudžetas. Ir tai, pasižiūrėkit kokios scenos aplink Sietlo TV bokštą.