ir negejiskus papuosalu galit rast http://www.papuosalu-parduotuve.lt

Ne papuosalai daro gejum, o gejiskas gyvenimo budas. Akivaizdu. O papuosalai atspindi statusa, pinigines stori ir poziuri. Daugiau nieko. Visa kita tik saviitaiga.

tik nesusimushkit. idomiai karolis desto - ir zinot, kartais su juo sutinku. ypac del to “Lietuvai reikia rokenrolo” lygio ir kitu panasiu "bajeriu". wtf? nepatinka ir man tie: Jeigu aprašyta mėgiama grupė, faina.
shudas, kai taip yra, o ne 'faina'.

Ar aš viską turiu pakartoti? Darbo metodai - skonio reikalas. Kas vienam teroras, kitam, dirbusiam panašų darbą, yra juokas.

Tavo produktyvumu skundžiausi dėl to, kad rašei mažiausiai iš visų. Juk žinai, kad tarėmės dėl 1 naujienos per dieną (verčiant ją paimtą iš interneto tai užima maždaug 3 dienas ir du rimtus kepsnius). Pinigų gražinti neprašiau, tik atsisakyti savo dalies. Mano eksperimentas įrodė, kad socialistinė darbo metodika yra šūdas. Pervedimas buvo atliktas laiku, praėjus apie savaitę nuo praėjus mėnesiui nuo puslapio darbo pradžios.

Žurnalui rašėte kažkuriame 2007 metų numeryje. Aš patikrinu informaciją ir žinau, ką sakau.

Nežinau, iš ko ką ir kaip sužinojęs Kristupas įsikišo, man tai dabar nesvarbu, iš savo klaidų - nedirbti su tokiais žmonėmis kaip tu - aš pasimokiau.

Kažkam dabar linksma.

Kadangi čia linksniuojami mano vardas-pavardė, turiu reaguoti:

- Iš pravdos turėjai išeiti todėl, kad periodiškai terorizavai autorius (komentarai, laiškai, sms).

- Mano, kaip autoriaus, produktyvumu nevalia skųstis: turėjome aktyviai lankomą rubriką + skelbiau 8 postus / per mėn.

- Tuo tarpu pervedimas buvo atliktas tik vieną kartą (dabar jį paverti suklastotos istorijos vinimi).

- Po tavo išėjimo kelis mėnesius tęsėme savo rubriką pravda.lt, žurnalui niekad nerašėme, nebent skelbėme nuotraukų serijas.

Kitos tavo sukurtos istorijos detalės (skambučiai Kristupui pvz.) irgi prasilenkia su realybe. "Memento (2ooo)"

Tavo santykiai su Pravda yra tavo reikalas.
Jei nuo pradžių nejautei bendros vaibOs,
tai kaltas pats, kad gaišai laiką su skirtingai nusiteikusiais savininkais.
Man atrodo, kad šito unity nebuvimas blogai veikė visus tada rašiusius,
nes, kiek pamenu, Pravdos tikslas buvo įvardintas - ar tik ne žodžiu "begalybė".
Tokius "tikslus" pagaunu tik konkrečiai nukvaišęs.

man patinka, kad primindamas man,
kad vis dar esu Pravdoje (nes kartais esu),
tu konstatuoji, kad "ne ten įstojai", ir žinai, ką veiki toliau.

O, prisikabinau aš prie rock'n'roll'o, o ne prie Pravdos.
Man rock'n'rolas yra būsena, o ne konstanta.

Būsena, kurią kiekvienas interpretuoja savaip,
nes kiekvieno individo viduje tūno skirtingos ligos.

Maža to, lemputės amžiuje kažkas vis
įsivaizduoja, kad muzika yra menas.
Muzika yra globalus socio-kultūrinis ritualas,
kuris vibruoja atstumu tarp subjekto ir objekto.

offtopic:
Pvz:. "underground" būsena galima patirt net Akropolyje,
pardavinėjant ten ką nors nelegalaus.

"Pop" būsena galima pasiekti stovint dainų šventėje ir nedainuojant,
bet kreivai žiopsant viens į kitą, laukiant kažkokio išganymo kartu su visais

Devjojau, ką rašyti - siauras ratelis ar siauras protelis. Siauras ratelis atrodė mandagiau.

Nesuprantu, ko tu prie Pravdos situacijos prisikabinai? Juk pats virtuvėj buvai, turi gerai prisimint.

Kad nekiltų tolesnių klausimų.

Iš Pravdos laikų nelabai kuo turiu didžiuotis. Buvau prisitaikėlis. Pravda.lt buvo pradėta kurti 2005 metų rudenį, prisitaikant prie pavadinimo, per lapkričio revoliucijos metines. Sukviečiau 10 draugų ir pažįstamų, iš savininkų gavau 1000 litų biudžetą. Pravda.lt turėjo būti kūrybinės industrijos portalas. Visi pasiskirstom temomis, išsidalinam biudžetą po lygiai ir rašom po vieną naujieną per dieną. Kiek uždirbam reklamos, dalinamės tarpusavy po lygiai. Viskas vyko socialistiškai. Ir aš, redaktorius, pasiimdavau tiek pat. Maži pinigai, bet principo reikalas.

Pavyzdinis darbas tęsėsi kokias 2-3 dienas. Paskui visiems, išskyrus Julių ir mane, entuziazmas atšoko. Rėkiau, keikiaus ir daužiau per stalą. Kas daros? Kodėl nevykdot įsipareigojimų? Vieną dieną atsiverčiu statistiką - Jekaterina Lavrinec, nu nė velnio nerašo. Aš jai sakau - atiduok 100 litų savanoriškai. Tai ir buvo mano taktinė klaida. Juk buvau redaktorius, galėjau neduot. Norėjau visiškos lygiavos ir patyriau ją savo kailiu.

Taip aš ją ir vaikiausi pusę dienos, tikėdamasis, kad ji bus sąžininga. O ji paskambino Kristupui Saboliui ir pradėjo skųstis. Kristupas pasiskundė Linui - Karolis griauna visą žurnalo sistemą. Linas sako Karoliui - arba, arba. Aš paėmiau ir išėjau. Daugiau Jekaterinos Lavrinec žurnalo puslapiuose nemačiau.

Apskritai Kristupas į mane kreivai žiūrėjo nuo pat pirmo pokalbio vieną 2004 rudens vakarą kavinėje "Skonis ir kvapas". Atrodė, kad jam vien tik kalbėt su manim kančia. Tada kalbino rašytį žurnalą, kažką puse žodžio užsiminė apie '12 klubinėtojų tipų".

Kaip ir daugybė kitų redaktorių - lrt.lt, FHM, buvęs Veido, paskui balsas.lt - jis dirbo pagal išsilavinimą ir jokių žurnalistinių siekių - informuot, paskelbt, demaskuot, nagrinėt - jis neturėjo. Pasitenkindavo maldamas tai, ką žino, tepdamas veiduką ledais. Vienintelė jo ambicija, rodės, buvo tie trumpi apsakymai žurnalo pradžioje. Kai kurie jam gaudavosi tikrai gerai - pamenu, labiausiai patiko apie mokslininką ir vabalą. Kasdienės naujienos jam rūpėjo tiek, kiek padėtų žurnalui.

Kad man kas leistų padėstyt filosofijos fakultete. Padaryčiau aš ten metodologinę revoliuciją.

Tomo vaidmuo ten apskritai neaišku, koks buvo. Jis buvo žurnalistas, bet ne redaktorius, sakė, kad savininkas, bet aš tuo abejoju. Aš visada norėjau daryti taip, kaip mane mokė, ir būti pripažintas savo srities profesionalų, o ne žmogeliukų, bet "Pravda" iš esmės buvo įrankis patenkinti Petrukaičio ir Ramanausko asmeninėms preferencijoms. Jeigu aprašyta mėgiama grupė, faina. Verslas tai prastas, ne pelno siekis ten svarbiausia. "Teisingų dalykų propagavimas" :)

Mane mokė, kad savininkai neturėtų kištis į redakcinę veiklą, o kadangi jis nebuvo nei savininkas, nei redaktorius, o visur kišosi, klausiau, ko tu kišiesi? Man buvo atšauta, ko aš draskau akis. Jis žino daug apie muziką, kiną, tačiau nieko iš to nedaro. Geriausiu atveju - toks pasismaukymas, "Lietuvai reikia rokenrolo" lygio. Kaip pradėjo žurnalisto karjerą prie kažkokio apiplėšto garažo, taip ir baigė.

Ar kas dar turite klausimų?

Kažkiek pritardamas "siauras ratelis" norėjo pasakyti, kad gėrio ir blogio vidurys "ateina" tik per nuolatinį asmeninį kultūrų įvairovės pasirinkimo labirintą.

Tolerancija yra asmenini savo instinktų ir judesių prasmės suvokimas.

Kalbant apie gėjų plejados papuošalus, kurie mainstream'o gatvėse dar puošiasi energetiškai stipriu senovės tibetiečių laisvės simbolių (vaivorykštės spalvas primenanti vėliava), tai reikia pastebėti, kad jiems žodis "tolerancija" yra gyvenimo svajonių viršūnė, kurios siekimas leidžia šio žodžio reikšme disponuoti planetoje dėl palankiai sutrikusio (pačių žmonių sutrikdyto) "instinktų ir judesių prasmės" būvio. Tai natūralu ir vyksta savaime.

Tikėjausi, man sutrukdė. Pravda.lt turėjau planų, dabar juos įgyvendinu čia. Už ką aš "Pravdai" turėčiau būti dėkingas? Na, tiesa, jie rašydami grybauja, proga juos pakritikuot - nesu tolerantiškas. Taip pat, mąstant tavo siauru rateliu, turėčiau būti dėkingas Lietuvos Rytui, Respublikai, Delfi, Balsui, LRT ir kitiems, kadangi juos taip pat pakritikuoju. Šimtai kitų skaito ir tuos leidinius.

Karolį, jeigu gyvenime nebūtum susidūręs su Pravda, jos komanda,
jei nebūtum buvęs jos online rdktrm,
jei nežinotum "virtuvės", jei tau nebūtų likę tiek gerų, tiek blogų atsiminimų susijusių su Pravda, jei nebūtum bent akimirką tikėjęs jos veikla (o,matyt, tikėjai, jei jau dalyvavai kartu), tai sulaukti tokios reakcijos ("Uroboras - rokenrolas, o Pravda - žoparolas") dėl Tomo teksto, kuris tave užlietė, matyt, tik vienu žodžiu "ronkenrolas" (na, gal dar dvidešimt kitų) būtų praktiškai neįmanoma, nes šimtas pirmų Pravdos skaitytojų dabar skaito tave, o šimtai kitų, kurie neskaito tavęs dabar skaito Pravda.

vakar tau priminiau apie tikėjimą tik pačiu tuo žodžiu, ir dar pridūriau žodį apie ateitį.
Tai va, šiandien yra vakar dienos ateitis. Juk dabar atsilošęs tu tiki tuo, ką darai čia, Urobore. Ar ne taip.

Ne, tu vakar rašei nesąmones apie šansus tikėti. Ir ką tu šiandien bandai pasakyti? Kad egzistuoja toks amuletas?

vakar tau rašiau, kad bet koks "Aš Ne Pravda" šaukimas daro tave ta pačia "Pravda".