Šiandien ką gali padaryti dėl valstybės savęs neklausiantys menininkai buvo susirinkę prie Seimo mokesčių reforma piktintis, skųstis bloga padėtim, gal vienas kitas užanty net nešėsi nostalgijos tiems laikams, kai už visas giesmes mokėjo ne publika, o valstybė.

Aš jiems sakau, nes aš protingas, mėgstu laimėti ir man skaudu būti šelpiamam - eikit dirbt, paškūstvos, barų trynikai, įkvėpimo penkerius metus beieškantys, tuščių salių riteriai. Kodėl vienas aria šikną skambinėdamas potencialiems klientams ir ieškodamas progos pagaut už kojos moka 30 proc., o kitas moka tik 15 proc.? Turbūt, kas aria, ieško naujų kampų, sąskambių, sąlyčių, pojūčių, valgyt neprašo.

Iš kitos pusės, kai kas bent turi noro būti menininkais, remiksuoti rūpintojėlius (tai idėja imti iš tautos istorijos, kas geriausia, ir tai atnaujinti), tačiau vos pradėjęs stotis yra nušlaviamas bangos pigios užsienietiškos produkcijos. Kodėl menininkams nepaprašius valstybės juos paproteguot? Filmas lietuviškas - platintojas moka 15 proc., filmas užsienietiškas - 30 proc. Televizijos reklama per lietuvišką filmą - 15 proc., per užsienietišką - 30 proc. Etc. (čia galima rašyti visus pasiūlymus).

Menininkai taip pat mėgsta verkt. Maxima jiems per didelė, Forum Cinemas per niūrus ir painus, televizijos šeria šūdu. Kadangi aš ne tik protingas, bet ir susirūpinęs stiliumi, sakau jiems: if you can't beat them, join them. Jeigu nepatinka "Maxima", eik pas Kazį, jeigu nepatinka LNK, įsijunk "Mondayjazz TV", jeigu nepatinka "Forum Cinemas", Alytuje stovi puikiausias vintažinis kino teatras "Dainava".

Bilietų kasos - kartu su kavinuke.

Kavinukėje - komentaras "Ar jūs senienų nematėt?".

Laukiamajame - dvasingas bendravimas be žaidimų automatų.

Kino salė nebeprisimena senųjų kėdžių, ant kurių taip "Lock Stock" žiūrėta.

Išėjimas. Šitą aš jau sapnavau iškart po "Magnolijos".

"Arthauzo" salė. Čia kažkada buvo "video kambarys".

"Arthauzo" kambario ekranas.

O šūdas...

Aš užuodžiu muilą iš žmogaus riebalų.