RSS

Surinkti turinį

Citata



Kadangi visi aplinkui netenkina Šapranausko įgeidžių, ką kalbėt, kad jis jūsų reikalavimus patenkintų.

"Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę".


Apie mus

Shake your būtį! "Uroboras" yra krikdemiškas laikraštis apie menininkus, sportininkus ir jų darbus.

Pasiekti redaktorių Karolį Jachimavičių galite paštu: "karolis *etta* uroboras *taškas* lt"

arba mob. tel. nr. +370-610-07086.

Apie Mariel Manuel dar išgirsite

724x1024jpeg

Mariel Manuel yra pusiau šveicarė, pusiau amerikonė, kurianti svajonių drabužius. Šiuo metu ji to mokosi trečiame kurse vienoje esminių mados mokyklų Pasaulyje - Antverpeno Karališkoje Akademijoje.

Pašnekėjome apie tai, kas rūpi.

_eti8617_eti8605_eti8588_eti8585_eti8581_eti8575

2 kurso kolekcija "Sleeping with television on"


Kaip sugalvojai tapti drabužių dizainere?

Manau, viskas prasidėjo nuo mano mamos ir tėčio... Aš vis dar turiu pirmąjį kostiumo eskizą, piešiau jį būdama dvylikos. Jame buvo mergina ilgomis kojomis ir rankomis, didelėmis akimis, užrišamu sijonu ir trumpais marškinėliais, labai juokinga. Būdama maža siūdavau kartu su mama (ji pardavinėjo medžiagas ir siūdavo vaikiškus drabužius), o aš jai nuolat kartodavau "Mama, mama, aš užaugus norėčiau būti siuvėja". Bet ji man atsakydavo, kad, Mimi, gal geriau būk drabužių dizainere (prancūziškai styliste). Ne iki galo supratau ką šis žodis ar profesija iš tikrųjų reiškė, bet pamenu, kad visiems aplink aiškindavau, kad užaugus būsiu toji styliste.

Taip pat užaugau aplinkoje be televizoriaus, kurdama keiščiausias mašinų idėjas su tėčiu bei piešdama, tapydama ir siūdama su mama. Sykį Kalėdų proga nuo vieno dizainerio dovanų gavau maišą pilną medžiagų atraižų, tai buvo mano drabužių kūrimo pradžia. Ne vaikams... Bet tokiam sulankstomam mediniam piešimo modeliukui. Jis nebuvo labai praktiškas ar seksualus, bet aš vis dar turiu lagaminą, pilną ranka siūtų vakarinių suknelių, rankinių ir batų!

800x1100jpeg800x1107jpeg800x1130jpeg

Ką veikei prieš įstodama į Antverpeno mados akademiją? Ką ši mokykla tau davė, kaip pakeitė požiūrį į drabužių kūrimą?

Mokykloje mokiausi į dailę orientuotoje klasėje. Baigusi metus mokiausi taikomosios dailės mokykloje Ženevoje. Tai buvo parengiamiasis drabužių dizaino kursas, kur išmokau tikrai daug, pavyzdžiui, daug techninių dalykų, kurių nežinojau anksčiau. Tuomet laikiau stojamuosius egzaminus į HGK (Hochschule fur gestaltung und Kunst) Bazelyje, ten mokytis sunku, viskas labai griežta (labai šveicariška) (ir viskas vokiškai), buvo nelengva... Įstojau ir ten, ir į Antverpeną, taigi pasirinkti nebuvo sunku. Antverpene, aš atvykstu!

Metai prieš įstojant atvykau apsižiūrėti, pažinojau studijas baigiančią merginą. Iš atsiskaitymo kolekcijų pristatymo išėjau su žvaigždėm akyse. Tai buvo nesveikiausias mano matytas dalykas! Mane visiškai pribloškė neaprėpiamas kūrybingumas ir energija . Dabar aš čiau jau beveik treti metai (nesuvokiu, kaip jie greitai prabėgo). Nuo pat pradžių mokslams atidaviau visą save. Sunku keliais sakiniais nupasakoti ką ši mokykla man padarė ar vis dar daro, bet tai yra 24/7 atsidavimo reikalas, sunkus darbas, ašaros, prakaitas ir kraujas. Aš palikau namus ir atvykau į šią šalį, kurioje anksčiau nebuvau, išmokau gyventi savarankiškai. Manau, pirmais studijų metais pradėjau kur kas geriau pažinti save, susidurdama su nepatogiomis situacijomis ir taip toliau. Bet čia būti ir visa tai patirti yra nuostabu, tai nepaprastas šansas.

Kalbant apie požiūrį į drabužių modeliavimą, Antverpenas yra vieta būti kūrybingam, suformuoti savo pasaulį ir jį išreikšti.
Jie [dėstytojai] priveda prie tavo paties ribų (kurias nuolat laužai), tiek daug galima padaryti, o pasibaigus darbui atsigręžti atgal ir pamatyti kaip pasistūmėjai į priekį kurdamas tapatybę, vietą ar ką kitą. Tu taip pat nevaržomai gali imtis pačios keisčiausios idėjos. Tai trys metai, kurių metu tu pats pasirenki kryptį ir su dėstytojų pagalba ja eini.

3084362301_fb83e000c4_b

Kas yra mados dizainas? Ir kas juo nėra?

Aš tikiu kūryba dalykų, einančių iš širdies gelmių pro tavo rankas. Prisimenu pirmame kurse dėstytoją sakant studentams: "Bet čia juk net ne mada!". Tai turi būti intelektualus, kūrybingas ir gerai apgalvotas procesas. Aš visuomet abejoju ir klausiu savęs pernelyg daug klausimų prieš pradedant daryti ką nors gero. Įrodymas, kad darai madą, slypi būde, kuriuo tuos dalykus kuri, kodėl kuri. Sunku paaiškinti, bet aš iškart matau dalykus, kurie negali vadintis mada.. Viskas turi būti tinkama. Ir to tikrai galima išmokti.

Kaip apibūdintum savo kūrybos stilių?

O, tikrai nėra lengva nusakyti savo stilių. Visuomet maniau, kad sustumti save į 'stiliaus dežutę' yra pražūtinga. Visuomet tavyje glūdi daugybė dar neatrastos išraiškos! Vis dėlto, taip pat manau, kad stilių formuoja tavo ištakos, dalykai, su kuriais užaugai, vaikystė, paauglystės metai ir taip iki esamojo laiko, kuomet viskas liejasi tarsi natūraliai. Bent jau man taip... Aš mėgstu labai daug dalykų, sunku apibrėžti. Aš daug keliavau (mano tėtis yra lėktuvo pilotas), mačiau daugybę vietų ir žinau, kad iš jų taip pat visi tie idėjų impulsai ateina...

picture-17picture-19picture-16picture-20

Pirmo kurso rankdarbiai

Ar ekonomikos lėtėjimas veikia studijas? Ar resursų stygius tave daro išradingesne ir aistringesne darbui?

Asmeniškai, krizės čia nejaučiu. Mes akademijoje esame tarsi po kiautu, tad vargiai turime laiko galvoti apie biznį. Dėkoju savo tėvams, kurie visa tai apmoka! Tiką buvau Hong Konge medžioti medžiagų ir tai mane taip užvedė. Turiu galimybę keliauti į įvairias vietas rankioti nuostabiausių dalykų, bet jei turėčiau pasilikti Belgijoje, turbūt greitai užpultų depresija.

Ar svarbu kūrėjui mokėti piešti? Kiek eskizų estetika svarbi tau pačiai?

Piešti mėgstu labiausiai... Manau, mokėti piešti yra nepaprastai svarbu (o dar svarbiau yra įdėti save į ta piešinį). Žiūrėdamas į formalų, plokščią eskizą nejauti jokios emocijos, kuri, man rodos, yra labai svarbi, nes iš pirmųjų grafinių bandymų ji turi nukeliauti iki gatavų daiktų.

picture-21picture-22picture-23

Trečio kurso kolekcijos eskizai

Ką galvoji veikti pabaigusi studijas Antverpene?

Turiu daugybę svajonių, daugybę... Norėčiau kelis metus pagyventi Los Andžele, dirbti iliustratore žurnalams, galiausiai, keliauti aplink Pasaulį ir piešti. Tai yra mano svajonė. Mane nervina, kai žmonės sako "out there" (tikrasis madų pasaulis) - jis visas sukasi aplink pažintis ir miegojimą su reikiamais žmonėmis ar jų užpakalių laižymą. Aš ne toks žmogus, vis dar noriu tikėti kuriamų daiktų galia. Šiais metais akademijoje sukausi tarp mados industrijos žmonių, labai gerai matau kaip ji veikia, priimu tai pakankamai ironiškai, nes ji iš tiesų yra juokinga. Jei norėčiau susirasti darbą, galėčiau tenai įsitrinti ir šiek tiek pavaidinti, bet visvien tikiu, kad sunkus darbas ir aistra po kurio laiko atsiperka.

Koks yra nuobodžiausias dalykas, susijęs su drabužių dizainu?

Turiu pagalvoti. Nuobodus... Drabužių dizainas nėra nuobodus, bet kartais, ypač per šiuos tris metus pajutau, kad kartais baigiu save išspausti ir kartais to jau atrodo per daug. Bet ne, viskas pernelyg jaudina!

picture-28picture-29picture-30

Nuo seniausių laikų iki, tarkim, 20 amžiaus pradžios drabužiai buvo pasakojantys, atspindintys to laikmečio socialinius, politinius ir kultūrinius dėsnius. Pavyzdžiui, Egiptiečių apranga, taip pat, kaip ir visa kita, sukosi aplink faraoną ir nepaprastai griežtus kanonus, dėl kurių kostiumas beveik nekito per kelis tūkstantmečius ir vizualiai aiškiai skirstė žmones į luomus. Arba Ispanų konkistadorai, kurių varno juodumo drabužiai buvo tarsi fonas išryškinti auksą ir brangakmenius, iškeistus į nieką naujai užkariautose žemėse. Kaip yra dabar? Ar tai - mada vardan mados, pinigų ir nerealaus tempo? Ar atvirkščiai, kažkas pasikeitė pačiame atrodymo principe ir mes nebegalime vadovautis senais kriterijais?

Manau yra skirtingos mados ir skirtingos rinkos. Yra komercinė mada, plaukianti iš Italijos, Prancūzijos ir ko. Madų šou,  prêt-à porter yra šimtaprocentinis verslas ir vartojimas. Bet taip pat yra tiek daug jaunų drabužių brendų, augančių visame Pasaulyje, kurie siekia kažko kūrybiškesnio, inovatyvaus ir meniško. Bet kokiu atveju, visas reikalas man atrodo perkrautas. Viskas yra taip cool ir new, kad man sukasi galva.

Ar svajoji dirbti teatre ar kine? Kaip darbo principai skiriasi čia?

Be jokios abejonės, norėčiau įgyti patirties ir išmokti naujų dalykų. Daryti ir matyti dalykus iš kitos perspektyvos. Labai norėčiau padirbėti kine, jame gali sukurti naują laiką ir bandyti viską prie jo derinti, dekoras turi komunikuoti su aktoriais ir jų rūbais. Bet darbas kine yra kostiumų kūrimas, ne mados. Tai man būtų uždavinys surasti teisingą ribą, kostiumą padarančią kostiumu ir madą mada.

picture-5picture-6

Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas? Kas yra tarp užduoties ir rezultato?

Aš nuolat galvoju, turėdama idėjas kramtau nagus ir stresuoju, kad nieko negebu daryti. Dažniausiai tenka prigulti, palįsti po dušu ar giliai pakvėpuoti. Dievinu ir kartu nekenčiu šio jausmo. Bet mane be proto jaudina raityti mažyčius eskizus mažame eskizų bloknote, kurį visur su savimi nešiojuosi, ieškoti įdomių audinių, kurti savo medžiagų raštus, megzti, kurti aksesuarus, susipažinti ir bendradarbiauti su žmonėmis, galinčiais tau padėti įgyvendinti savo idėjas... Bet čia išmokau stiprios organizacijos. Iš esmės, pirma reikia sukurti labai stiprią kolekcijos idėją. Vėliau tavo uždaviniu tampa įgyvendinti visa tai, ką nupiešei. Taigi, aišku, esi svaiginančiam piešimo procese ir prikuri sudėtingiausių dalykų, o po to juos turi padaryti! Bet man labai patinka kurti daiktą, raštus, būti pasimetusia, kai pasirodo, kad realybėje dalykas neveikia. Ir niekad nepamiršti lėkti nesveikai prisišokti ir gerti belgišką pintje!

Kas tave įkvepia? Kokie nors kiti drabužių dizaineriai?

Smagu, kad paminėjai Chalayaną... Ankstesniais metais Ženevoje aš mokiausi kurti koncepcijas, esu idėjų žmogus, labai mėgstu apgalvoti tūkstančius skirtingų priėjimų. Aš buvau labai užsidegusi ankstyvaisiais Chalayano darbais, nes juose idėja buvo taip gerai išreikšta. Štai kas mane jaudina. Kita vertus, dievinu Bernhard Willhelm drasą ir beprotystę, Tsumori Chisato poeziją...

picture-7picture-10picture-11

Ar turi laisvo laiko nuo studijų? Ar jos apima visą tavo laiką?

Aš to čia atvažiavau. Pirmame kurse dirbau tarsi mašina, pristatymo metu jaučiausi lyg zombis. Gavau geriausius pažymius ir 70 žmonių kurso ir atsijungiau dviems savaitėms, buvo siaubinga! Dabar savotiškai išmokau su tuo tvarkytis. Gyvenu su savo vaikinu, kuris yra aktorius, taigi, yra labai malonu pasibastyti ne po madas. Kitais atvejais mėgaujuosi maloniomis kavos pertraukomis su draugais, tai puiku. Tai, ko per daug, mane blogai veikia. Vienas draugas pasakojo pažinojęs žmonių, iš kurių veidų galėjai atspėti, kad šie mokosi akademijoje, nes jie vis vyto nuo nuovargio ir išsekimo. Tai yra kraštutinumas, bet jei jau nutarei mokytis šioje vietoje, reikės daryti daugiau, nei tikėjaisi. Bet tai yra šansas ir yra nuostabu daryti tiek daug dalykų.

Kartą Husseinas Chalayanas yra pasakęs, kad Londonas yra gera vieta kūrybai dėl prasto oro - esi linkęs būti namuose ir dirbti, tuo tarpu šiltose vietose norisi tik eiti laukan ir linksmintis, o taip sunkiau susikoncentruoti. Kaip tu susikaupi darbui? Ar miestas tam turi įtakos?

Sakyčiau, kad Antverpeno oras panašus į Londono. Jis nykus, gali lyti ir būti pilka savaitėmis. Nuolat dirbu namuose, kartais tai gali būti depresyvu, bet iš kitos pusės tai lyg lizdo sukimas, o dirbti - malonu. Mėgstu kurti naktimis, tiesiog puiku, kuomet visi miega.

picture-14picture-12picture-24

Mariel Manuel Flickr

Mariel Manuel Carbonmade

idol

super. linkiu daugiau tokiu intervu ir prasmingu postu.

Apklausos

Lietuvos gyventojau, kas jums svarbiau? Kurį labiau palaikot?:

Komentaras

Lietuvoje intelektinės nuosavybės vagys ruošiasi kurti "Piratų partiją". Piratavimu yra vadinamos intelektinės nuosavybės vagystės, tad jau pavadinime pasakyta, koks yra jų tikslas - vogti, imti be atlygio tai, ką sukuria kiti, prieš tų kūrėjų valią.