Kaimas irgi gyvenvietė.

Praeitą savaitę „Freaks on Floor“ laimėjo „Opus 3” grupės rinkimus. Nežinia, ką tai reiškia „Freaks on floor“ – ar jie dabar yra oficialus „Opus 3” formatas, ar visos kitos konkurse dalyvavusios grupės yra netinkamos „Opus 3”, ar dabar radijo stotis gros tik juos vienus. Mistiškiausios LRT tradicijos.

Vieno žurnalo jaunimui redaktorius Tomas Ramanauskas komentavo, kad „Freaks on floor“ praaugo naujokų kategoriją. Tas žurnalas jaunimui rengia „naujokų“ apdovanojimus. Štai koks tas šių laikų jaunimas, kuriam užtenka vienos kategorijos, vieno segmento, kuris nenori nuversti nomenklatūros ir sukurti savo pasaulio. Vidutiniškumas prasideda nuo kompromisų.

O nomenklatūra su Valinsku priešakyje valdo Lietuvą padevėtomis  dainomis, be jokios atsakomybės mėtydama pravardes savo marionetėms, pasmerkdama jas ilgamečiam klaidžiojimui sudegusio teatro griuvėsiuose, kurios paskui sumišusios sėdi pokalbių laidose ir klauso kaip Alanas Chošnau ir Tomas Sinickis, praradę bet kokį padorumą, tyčiojasi mėtydami užuominas jį esant nusiorientavusiu žmogum, o pats didžiausias viešumos griuvėsis ir degradas Ruslanas Kirilkinas laido replikas, kad anas nežino, kas jis yra. Tu esi ne kas esi, o ką mes sakome, kad tu esi. Tu esi Dūmas. Sveikas atvykęs į vaidmenų konfliktą.

Praeitą savaitę „Ūkininko patarėjas“ užpuolė „Atgimimo“ organizuojamą konkursą „Padovanok Lietuvai kliedesį“ dėl jo meninės išraiškos. Neva sarkastiškas raginimas atiduoti Lietuvą valdyti Skandinavijai skatina nekęsti švedų, gimdo sverigofobiją. Taip yra nebent tokiu atveju, jeigu žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius švedus stato pirmiau, tačiau žmonės, kurie augo klausydami pasakojimų kaip mūsų šalis turėtų būti statoma pagal kažkieno pavyzdį, vadovautis svetimos patirties vaisiais, kaip Lietuva turi būti kaip Švedija, žino, kad tai yra aštri provokacija lietuviams iškelti galvas ir pasakyti, kas mes esame ir kur mes einame.

O mes esame ne tik krepšinio šalis. Nežinia, kokie tektoniniai lūžiai ištiko Lietuvą, kad net ir po kelių pralaimėjimų buvusiems Europos vidutiniokams gerbėjai  linksminasi, komentatoriai ir krepšininkai juokauja lyg vakar dienos nebūtų buvę ir nebeslepia, kad mes esame krepšinio trenerių tauta. Krepšinį suskubo komentuoti visi – netgi politikos žurnalistai. Lrytas.lt prapliupo taip, kad publikavo netgi sovietinio “Žalgirio“ laikais vešėjusios krepšinio tautosakos stiliaus poemą – vyrai milžinai, bėga per aikštę smagiai, štai smeigia tritaškį Javtokas. Ir daugiau. Redaktorius to paties portalo, kuriame dešimtis kartų visuomenės gyvenimo būdo stilistai kraupo nuo to, kaip anonimai taškosi emocijomis, pats neprisidėjo prie kultūros kėlimo ir prisidengė kažkokiu Mindaugu Lietuviu. Tačiau liko kyšoti stiliaus galas.

Lietuviai atsipalaidavo dėl krepšinio, o krepšininkai prarado aureoles ir įsiliejo į bendrą selebričių srautą. Tai atviros ir nebe Serbijos lygio visuomenės požymis. Didžiojoje Britanijoje futbolo rinktinės ir klubų nariai taip pat graibo fyfas nuo bulvarinės spaudos sukeltų bangų, o ši paskui jas pervadina terminu WAGs (wifes and girlfriends). Tada ir jos turi teisę pareikšti savo svarią nuomonę apie derinio „kumštis“ modifikac ijas ir pritaikymą ketvirtajame kėlinyje, kai atsiliekame keturiasdešimt devyniais taškais.

Praeitą savaitę Lietuvoje koncertavo Anastacia, o didžioji dalis žurnalistų vis dar tiki, kad pasaulio muzikos žvaižgdės čia nusileidžia statyti piramidžių ir apsėti Lietuvą krištolinėmis kaukolėmis, todėl nesugeba išspausti klausimo apie kūrybą  ir teiraujasi, ar ji valgė cepelinų.

Muzikos vadybininkų kompanija „Vėjo malūnai“ galiausiai parodė savo šlovės ištroškusį veidą, kuris pradeda panešėti į Arūno Valinsko užsispyrusią fizionomiją. Antraštė „Vėjo malūnai“ crew ketvirtadienį suksis klube Moo“ ir išduoda, kad jiems svarbiausios yra šlovės akimirkos, o ne muzikantai, kuriais jie skelbia besirūpiną. Ar daug kas linksniuoja Arūną Matačių, kai mini Leoną Somovą ir Jazzu? Vadybininkai turi likti šešėlyje, kitaip jie tampa valinskais.

Praeitą trečiadienio vakarą išsijungė TV3 eteris ir ekrane liko stypsoti techninio broko simbolis. Ši patraukli programa, TV metrų duomenimis, sulaukė didesnio susidomėjimo negu Lietuvos ir viską nuo savo kelio šluojančių Farerų salų futbolo mačas. Ar Kubilius nenorėtų sutaupyti ir futbolui skiriamus pinigus pervesti į pensininkų sąskaitas? Juk agonijoje besikankinančio pribaigimas yra kilnus gestas.